Naujų automobilių rinka šoktelėjo 40 proc., tačiau Lietuvos autoparkas ir toliau sensta

Po kelių sudėtingų metų naujų automobilių rinka Lietuvoje 2025 m. pastebimai atsigavo – registracijų skaičius per metus išaugo beveik 40 proc. Rinkos augimą skatino stabilizavusi pasiūla, didėjanti konkurencija tarp gamintojų bei palankesnės finansavimo sąlygos. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertai, spartesnis pardavimų augimas kol kas nepakeitė ilgalaikės tendencijos – Lietuvos automobilių parkas išlieka vienas seniausių Europoje.
Daugiausia naujų automobilių įsigyjama lizingu
„Regitros“ statistinės analizės duomenimis, 2025 m. Lietuvoje iš viso buvo įregistruota daugiau nei 46 tūkst. naujų automobilių – beveik 40 proc. daugiau nei 2024 m., kai registracijų skaičius siekė 33 tūkst. Didžiausią naujų automobilių įsigijimų dalį pernai sudarė transporto priemonės, įsigytos lizingu, – jų registruota 24 tūkst., kai tiesiogiai savininkų vardu registruotų automobilių buvo keliais tūkstančiais mažiau.
2024 m. situacija buvo panaši, tačiau bendras rinkos mastas buvo gerokai mažesnis: tuomet lizingo bendrovėms teko 18,5 tūkst. registracijų, o savininkams – 14,6 tūkst.
„Pagrindinė priežastis, dėl kurios auga automobilių finansavimas, yra sumažėjusios palūkanų normos. Tačiau prie sprendimų įsigyti naują automobilį prisideda ir gerėjančios klientų finansinės galimybės bei optimistiškesnės vartotojų nuotaikos“, – sako „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas.
Populiariausių markių trejetuke 2025 m. išliko tie patys gamintojai kaip ir metais anksčiau. Didžiausią rinkos dalį užėmė „Toyota“, sudariusi apie 21 proc. visų registracijų. Antroje vietoje – „Volkswagen“ su 17 proc., trečioje – „Škoda“, kurios dalis siekė beveik 14 proc. Toliau rikiavosi „Renault“ ir „Kia“, kurių rinkos dalys buvo po maždaug 4,5 proc.
Didžioji naujų automobilių registracijų dalis Lietuvoje ir toliau koncentruojasi didmiesčiuose. 2025 m. net 68 proc. visų naujų automobilių registruota Vilniuje, beveik 19 proc. – Kaune, o apie 8 proc. – Klaipėdoje.
Rinkos augimą skatino atsigavusi pasiūla ir konkurencija
Pasak V. Gursko, spartesnį naujų automobilių rinkos augimą 2025 m. lėmė stabilizavusi pasiūla ir didėjanti konkurencija tarp gamintojų bei pardavėjų.
„Pastaraisiais metais rinka pagaliau grįžo į stabilesnę pasiūlos situaciją, todėl pirkėjams atsirado daugiau pasirinkimo, o konkurencija tarp gamintojų sustiprėjo. Be to, į Europos rinką aktyviau ateina nauji prekės ženklai, ypač iš Kinijos, siūlantys konkurencingą kainodarą. Savo parkus taip pat aktyviau atnaujino automobilių nuomos bendrovės, reaguodamos į augančią paklausą“, – sako V. Gurskas.
Anot jo, spartesnis naujų automobilių rinkos augimas iš dalies susijęs ir su tuo, kad ši rinka pastaraisiais metais atsigauna po pandemijos laikotarpiu patirtų tiekimo trikdžių.
„Naujų automobilių rinka kelis metus atsigauna po pandemijos metu sutrikusių tiekimo grandinių ir vėliau kilusio energetikos bei infliacijos šoko. Dėl to pastaraisiais metais turime gerokai žemesnę palyginamąją bazę, nuo kurios galimas spartesnis augimas. Tuo metu naudotų automobilių rinka buvo stabilesnė – net ir sudėtingiausiais laikotarpiais sandorių kritimas buvo mažesnis ir labiau atitiko bendrus ekonomikos rodiklius“, – aiškina ekspertas.
Europos rinkoje registracijų augimas išlieka nuosaikus
Europos mastu automobilių rinka po truputį atsigauna, tačiau bendras registracijų skaičius vis dar yra mažesnis nei prieš pandemiją. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. naujų automobilių registracijos Europos Sąjungoje padidėjo 1,8 proc.
Praeitais metais elektromobiliai sudarė 17,4 proc. ES rinkos, hibridiniai automobiliai – 34,5 proc., o benzinu ir dyzelinu varomų automobilių dalis sumažėjo iki 35,5 proc.
Baltijos šalyse rinkos dinamika taip pat skiriasi. Lietuvoje 2025 m. labiausiai augo elektrifikuotų automobilių segmentas: elektromobilių registracijos padidėjo 77 proc., įkraunamų hibridų – 164 proc., o hibridinių automobilių – 41 proc. Latvijoje sparčiausiai augo įkraunamų hibridų registracijos, kurios šoktelėjo 258 proc., tuo metu Estijoje registracijų dinamika buvo santūresnė – kai kuriuose segmentuose fiksuotas net mažėjimas.
Pasak V. Gursko, nors dalis rinkos tendencijų Europoje yra panašios kaip ir Lietuvoje, bendrą augimo tempą stabdo platesni struktūriniai veiksniai.
„Europoje vis dar jaučiami ilgalaikiai gamybos trikdžių padariniai. Be to, didžiosios senojo žemyno ekonomikos taiko gana griežtus reguliacinius ir mokestinius reikalavimus mažinant transporto taršą, todėl automobilio įsigijimo arba išlaikymo kaštai dažnai išauga. Dalis vartotojų per pastaruosius metus taip pat pakeitė įpročius – pasirinko naudotą automobilį arba dažniau naudojosi automobilių dalijimosi paslaugomis“, – teigia V. Gurskas.
Šiemet nuotaikos atsargiai optimistinės, tačiau nerimą kelia autoparko senėjimas
Nepaisant augančių naujų automobilių registracijų, bendras Lietuvos automobilių parkas toliau sensta ir yra vienas seniausių ES. Statistikos duomenimis, vidutinis automobilio amžius Lietuvoje 2024 m. siekė 17 metų, o 2025 m. – jau 17 metų ir 1 mėnesį, kai ES vidurkis – apie 12 metų. Pasak V. Gursko, ši tendencija turi platesnių ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių.
„Net ir augant naujų automobilių registracijoms, bendras Lietuvos autoparkas sensta. Tai reiškia didesnę taršą ir mažesnį energetinį efektyvumą, nes transporto priemonių struktūroje vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai. Be to, per pastarąjį dešimtmetį gerokai pažengė saugumo technologijos, todėl senesnės transporto priemonės dažnai neatitinka šiandieninių saugumo standartų“, – sako V. Gurskas.
Vertinant 2026 m. perspektyvas, pasak jo, rinkos raidą gali paveikti geopolitinė ir ekonominė aplinka, o artimiausiu metu rinkai impulsą gali suteikti ir vienkartiniai veiksniai, pavyzdžiui, pensijų fondų sistemos pokyčiai.
„Lietuvos gyventojų nuotaikos dėl automobilio atnaujinimo taip pat išlieka vienos optimistiškiausių Baltijos šalyse – šiemet banko atliktos apklausos duomenimis, net 54 proc. respondentų svarsto per artimiausius metus įsigyti naujesnę transporto priemonę. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad gyventojų sprendimams įtakos gali turėti geopolitinė situacija, aukštos kuro ir energetikos kainos bei galimas palūkanų normų augimas. Tai gali skatinti gyventojus atidėti didesnius pirkinius, įskaitant ir automobilio įsigijimą“, – teigia V. Gurskas.