BMW atšaukia šimtus tūkstančių automobilių: kas sumoka už klaidas – gamintojas ar draudikas?

Vokietijos automobilių gamintojas BMW paskelbė apie šimtų tūkstančių automobilių atšaukimą visame pasaulyje dėl galimo pavojaus, kad variklio starteriai gali sukelti gaisrą. Defektas gali turėti įtakos 16-ai modelių, pagamintų 2020-2022 metais. Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Aušra Kunčiuvienė teigia, kad nors reali žala kol kas neužfiksuota, tokio masto sprendimas įmonei reiškia milijonines išlaidas, reputacinę riziką ir sudėtingą logistinio bei teisinio suvaldymo procesą.

„Tokiose situacijose pirmas klausimas verslui – kas padengs nuostolius? O vartotojui – kas užtikrins saugumą ir greitą problemos išsprendimą? Čia itin svarbus tampa draudimo vaidmuo“, – sako A. Kunčiuvienė.

Kaip veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas?

Anot teisininkės, jei dėl defekto būtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ar sveikatai – pavyzdžiui, kilus gaisrui automobilyje būtų apgadintas greta esantis pastatas ar sužalotas žmogus – tai būtų klasikinis netinkamos kokybės produktu padarytos žalos atvejis.

„Tokiose situacijose paprastai suveikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Jis skirtas atlyginti realią žalą tretiesiems asmenims – tiek jų sveikatai, tiek turtui“, – aiškina A. Kunčiuvienė.

Tačiau BMW atveju automobiliai atšaukiami dar nesukėlus fizinės žalos. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės draudimas, tikėtina, negalios. Produkto civilinės atsakomybės draudimas įprastai neapima gamintojo produkto broko pasekmių – pavyzdžiui, nekokybiškų dalių pakeitimo kokybiškomis ar paties produkto remonto išlaidų.

Atšaukimas iš rinkos – milijoninės išlaidos

Vis dėlto pats atšaukimas generuoja milžiniškas išlaidas: defekto nustatymas, komunikacija su klientais, viešieji ryšiai, transportavimas, administravimas, teisinės konsultacijos. Tokiu atveju gelbėja produkto atšaukimo draudimas.

„Neturint draudimo dėl produkto atšaukimo, visos šios išlaidos lieka gamintojo nuostoliu. Produkto atšaukimo draudimas paprastai nepadengia pačios brokuotos dalies pakeitimo išlaidų, tačiau gali kompensuoti reikšmingą dalį organizacinių ir logistinių kaštų“, – pažymi „Sorainen“ teisininkė. Tokio masto atveju tai gali turėti tiesioginę įtaką įmonės finansiniam stabilumui, sprendimų priėmimo greičiui ir situacijos suvaldymui.

Ar tai išskirtinis atvejis?

Produktų atšaukimas nėra retenybė. Tačiau didesnio visuomenės dėmesio paprastai sulaukia žinomi gamintojai ir prekių ženklai. Atšaukimai dažniausiai pasitaiko maisto pramonėje, farmacijoje, statybinių produktų, elektros prietaisų ar žaislų sektoriuose.

Iš plačiau nuskambėjusių atvejų galima paminėti „Kinder Surprise“ saldainių atšaukimą dėl galimos salmoneliozės rizikos ar pasaulinį „Samsung Galaxy Note 7“ telefonų atšaukimą dėl perkaitusių baterijų.

„Svarbu pažymėti, kad daugeliu atvejų produktai atšaukiami dar iki tol, kol padaroma reali žala. Tai yra prevencinė saugumo priemonė. Nors atšaukimas reiškia finansines ir reputacines pasekmes, jis kartu rodo atsakingą rizikos valdymą“, – sako A. Kunčiuvienė.

Teisininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad oficialų produkto atšaukimą reikėtų atskirti nuo atskirų partijų susigrąžinimo dėl pavienių klaidų ar transportavimo metu atsiradusių defektų.

Kai žala jau padaryta

Pasaulyje yra pasitaikę ir dramatiškesnių atvejų, kai defektai lėmė realią žalą. Minėtu „Samsung“ atveju dėl perkaitusių baterijų buvo sužaloti žmonės ir apgadintas turtas. Pasitaiko ir atvejų, kai nustatomas vaisto šalutinis poveikis, sukėlęs sveikatos sutrikimų.

Lietuvoje taip pat nagrinėtos bylos, susijusios su produkto civilinės atsakomybės draudimu: pavyzdžiui, kai alkoholinio gėrimo gamintojas sulaukė skundų dėl sprogusių butelių, o gazuotų gėrimų gamintojas – dėl sužalojimų nušokus kamšteliams. Praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai dėl nekokybiško elektrinių paspirtukų kroviklio įvyksta trumpasis jungimas ir kyla gaisras patalpose.

„Tokiose situacijose, kai padaroma reali žala turtui ar sveikatai, veikia produkto civilinės atsakomybės draudimas. Nukentėjęs asmuo kreipiasi į pardavėją ar gamintoją, šis registruoja žalą draudikui, o šis, įvertinus įvykio aplinkybes, išmoka draudimo išmoką“, – aiškina teisininkė.

Ar vartotojui svarbu, ar įmonė turi draudimą?

Vartotojui paprastai nėra svarbu, ar įmonė turi draudimą. Teisės aktai suteikia teisę reikalauti nekokybiškos prekės pakeitimo ar žalos atlyginimo tiesiogiai iš pardavėjo ar gamintojo. Vis dėlto draudimas gali užtikrinti greitesnį ir sklandesnį procesą, ypač kai nukentėjusiųjų yra daug.

„Svarbu atskirti du skirtingus draudimo tipus: produkto civilinės atsakomybės draudimą, kuris atlygina tretiesiems asmenims padarytą žalą, ir produkto atšaukimo draudimą, kuris kompensuoja paties gamintojo patirtas finansines išlaidas dėl produkto susigrąžinimo iš rinkos“, – pabrėžia A. Kunčiuvienė. Atšaukta produkcijos dalis paprastai yra perdirbama, jei tokia galimybė egzistuoja, arba utilizuojama.

„Sorainen“ ekspertė priduria, kad BMW atvejis dar kartą primena, jog net ir technologijų lyderiai nėra apsaugoti nuo klaidų. Kritinėse situacijose draudimas tampa ne formalumu, o realiu verslo stabilumo įrankiu. Todėl draudimo apsauga turi būti pritaikyta konkretaus verslo rizikoms – įvertinus veiklos pobūdį, teritoriją ir galimų nuostolių mastą.

Pranešimą paskelbė: Gabrielė Radvilavičiūtė, UAB „INK agency“