Įdėti skelbimą

Nuo teisės aktų prie vertės: kaip mažos taršos zonos keičia miestus?

1

Nuo teisės aktų prie vertės: kaip mažos taršos zonos keičia miestus?

Tylesnės gatvės, švaresnis oras ir saugesnė aplinka – tai realūs pokyčiai ir kryptis, kuria šiandien juda šiuolaikiniai miestai. Viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti – mažos taršos zonos. Nors jų įgyvendinimas reikalauja pokyčių, nuosekliai taikomi sprendimai per kelerius metus pastebimai keičia miestų kasdienybę.

„Mažų taršos zonų tikslas nėra įvesti draudimus – jų esmė yra susigrąžinti miestų erdves žmonėms. Kiekvienas nori gyventi aplinkoje, kur mažiau triukšmo ir taršos, kur vaikai gali saugiai žaisti, o gatvės skirtos ne tik automobiliams. Tai reikalauja pastangų ir atsakomybės, tačiau ilgainiui tokie sprendimai kuria realią pridėtinę vertę miestams ir jų gyventojams“, – sako susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė.

„Mažos taršos zonos yra vienas efektyviausių ir išbandytų įrankių siekiant ženklių pokyčių miestuose – skatina rinktis elektrinį transportą, diegti darnaus judumo spendimus. Net jei pradžioje ne visi gali suprasti kam to reikia, patirtis rodo, kad efektyviai veikiančios zonos per keletą metų pakeičia jose ir šalia jų gyvenančių žmonių kasdienybę bei ženkliai prisideda prie gerovės kūrimo“, – sako Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą savivaldybės nuo 2025 m. sausio 1 d. turėjo nustatyti mažos taršos zonas didžiuosiuose miestuose ir kurortuose. Po Seimo pataisų, įsigaliojusių 2025 m. gruodžio 15 d., šis įpareigojimas liko penkiems didiesiems šalies miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui. Kitos savivaldybės tokias zonas gali įsivesti savanoriškai, įvertinusios savo poreikius ir galimybes.

Šiuo metu Lietuvoje formuojasi skirtingi mažos taršos zonų įgyvendinimo modeliai. Kaunas tapo pirmuoju miestu, įgyvendinusiu veikiančią zoną – nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. senamiestyje taikomas 2 eurų įvažiavimo mokestis, apimantis pirmąją nemokamą stovėjimo valandą. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, po zonos įvedimo transporto srautai, ypač tranzitinis eismas, sumažėjo maždaug ketvirtadaliu.

Vilniuje mažos taršos zona nuo 2025 m. pradžios nustatyta dalyje senamiesčio. Šiuo metu ji veikia kaip teisiškai apibrėžta teritorija, sudaranti galimybes etapais įgyvendinti papildomas eismo reguliavimo ir kontrolės priemones taršiam transportui. Eismo reguliavimas sostinės senamiestyje dabar vyksta per jau galiojančius mechanizmus – ribotą įvažiavimą į kai kurias gatves, kilpinio eismo sprendinius, stovėjimo reguliavimą.

Panevėžyje nuo šių metų vasario 1 d. miesto centre ribojamas „Euro 3“ taršos standarto neatitinkančių (senesnių ar labiau taršių) automobilių eismas, už pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.

Šiauliai yra parengę mažos taršos zonos planą ir svarsto jo įgyvendinimo sprendimus, o Klaipėdos darnaus judumo plane numatytos dvi mažos taršos zonos, kurių įtvirtinimo klausimai kol kas dar sprendžiami.

Kiekvienas miestas yra unikalus, todėl sprendimai turi būti pritaikyti vietos situacijai. Patirtis rodo, kad nuosekliai ir tikslingai įgyvendintos mažos taršos zonos greitai duoda rezultatų, o kadangi oro ir triukšmo tarša nesibaigia ties vienos gatvės riba, ilgainiui tokių sprendimų naudą pajunta visas miestas.

Renginyje „Nuo teisės aktų prie vertės: kaip mažos taršos zonos keičia miestus?“ Susisiekimo ministerija ir Transporto inovacijų asociacija subūrė savivaldybių atstovus ir ekspertus, kurie kartu dalijosi mažos taršos zonų įgyvendinimo patirtimis bei aptarė galimus sprendimus. Renginys buvo skirtas savivaldybių administracijų atstovams, siekiantiems ne tik įvykdyti teisės aktų reikalavimus, bet ir išnaudoti mažos taršos zonų potencialą platesniems miestų vystymo tikslams – skatinti darnų judumą, gerinti viešųjų erdvių kokybę ir kurti gyventojams patogesnę aplinką.  

Pranešimą paskelbė: Iveta Janušauskaitė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]