Prekybos centrų požeminės aikštelės, daugiabučių kiemai ir ankštos stovėjimo vietos prie biurų dažnam vairuotojui tampa tikru kantrybės ir įgūdžių išbandymu. Nors greitis čia nedidelis, būtent šiose vietose užfiksuojama didžioji dalis visų eismo įvykių. Kas laikomas kaltu, kai susiduria du automobiliai, ir kodėl viena dažnai pamirštama taisyklė vis dar kiša koją tūkstančiams vairuotojų Lietuvoje?

Taisyklė, kurią pamiršta net patyrę vairuotojai

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, incidentai stovėjimo aikštelėse sudaro reikšmingą dalį visų užregistruojamų žalų. Nors apgadinimai dažniausiai būna smulkūs – įbrėžimai, įlenkti bamperiai ar įskelti žibintai – jų remontas, augant serviso paslaugų kainoms, kasmet atsieina vis brangiau. Dažniausia tokių avarijų priežastis – klaidingas vairuotojų įsitikinimas, kad jie važiuoja pagrindiniu keliu.

„Dauguma stovėjimo aikštelių prie prekybos centrų nėra sužymėtos pirmenybę nurodančiais kelio ženklais, todėl jose galioja lygiareikšmių kelių sankryžų principas. Vairuotojai dažnai klaidingai mano, kad jei jie važiuoja tiesiai ar platesniu pravažiavimu, jie turi pirmenybę. Tačiau Kelių eismo taisyklės (KET) yra aiškios: privaloma praleisti visas iš dešinės atvažiuojančias transporto priemones“, – pabrėžia ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.

Pasak eksperto, šios taisyklės ignoravimas susidūrimą paverčia tik laiko klausimu. „Vairuotojai dažnai būna susikoncentravę į laisvos vietos paieškas arba mintyse dėlioja pirkinių sąrašą, todėl pamiršta stebėti dešinėje esančius išvažiavimus. Tai – klasikinė, kone kasdien pasikartojanti situacija, pasibaigianti eismo įvykio deklaracijos pildymu“, – sako R. Pocius.

Požeminės aikštelės – spąstai neatsargiems vairuotojams

Požeminės stovėjimo aikštelės vairuotojams kelia specifinius iššūkius. Manevravimo galimybes čia riboja ne tik intensyvus eismas, bet ir prastas apšvietimas, kolonos, atitvarai bei kiti betoniniai konstrukciniai elementai. Dažniausi incidentai tokiose erdvėse – ne tik automobilių tarpusavio susidūrimai, bet ir kontaktas su kolonomis, atitvarais ar priešgaisrinės sistemos elementais. R. Pocius pastebi, kad būtent šiose uždarose erdvėse dažniausiai klystama manevruojant atbuline eiga.

„Matome akivaizdžią tendenciją: šiuolaikiniai automobiliai tampa vis didesni ir platesni, o stovėjimo vietos daugelyje senesnių aikštelių išlieka nepakitusios. Požeminėse aikštelėse klaidos kaina yra itin didelė: net ir menkas prisilietimas prie betoninės kolonos gali kainuoti ne vieną šimtą eurų. Nors žalą tretiesiems asmenims – pavyzdžiui apgadintas pastato konstrukcijas – atlygina privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, savo automobilio remontu vairuotojui teks rūpintis pačiam, nebent jis turi KASKO draudimą“, – įspėja ERGO atstovas.

Kas atlygina žalą, kai nėra akivaizdaus kaltininko?

Daugiabučių kiemai – dar viena „karštoji zona“, kurioje automobiliai statomi taip tankiai, kad net ir patyrusiems vairuotojams kyla sunkumų. Tarp dažniausių incidentų – neatsargus durelių atidarymas, taip apgadinant šalia stovintį automobilį bei bamperio nubraukimai bandant išvažiuoti iš ankštos vietos.

R. Pocius tokiais atvejais primena pagrindinę taisyklę: jei vienas automobilis stovėjo, o kitas važiavo – kaltė visada tenka judėjusios transporto priemonės vairuotojui. Tačiau situacija tampa komplikuota, kai abu vairuotojai atlieka manevrą vienu metu.

„Jei abu vairuotojai vienu metu važiuoja atbulomis iš stovėjimo vietų ir susiduria, dažniausiai nustatoma abipusė kaltė. Tai reiškia, kad nuostoliai dalijami pusiau, o tai abiem pusėms sukelia papildomų rūpesčių tiek pildant dokumentus, tiek vėliau rūpinantis remontu. Todėl prieš pradedant judėti atbuline eiga, būtina ne tik stebėti veidrodėlius, bet ir įsitikinti, ar kaimynas priešais neketina daryti to paties“, – aiškina R. Pocius.

Apgadinote automobilį? Raštelis problemos neišspręs

Viena opiausių problemų stovėjimo aikštelėse – pasišalinimas iš įvykio vietos. Pastebėję, kad apgadino svetimą automobilį, o jo savininko nėra šalia, dalis vairuotojų nusprendžia tiesiog nuvažiuoti, tikėdamiesi, kad liks nepastebėti. Tačiau draudimo ekspertas įspėja – toks elgesys gali turėti itin skaudžių pasekmių.

„Tai – viena didžiausių klaidų, kokią tik galima padaryti. Šiuolaikinės aikštelės yra stebimos vaizdo kameromis, o liudininkų su vaizdo registratoriais skaičius nuolat auga, tad tikimybė likti anonimu – minimali. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos užtraukia ne tik baudą bei teisės vairuoti praradimą, bet ir draudimo apsaugos praradimą. Nors privalomasis civilinės atsakomybės draudimas žalą nukentėjusiajam atlygins, visa išmokėta suma regresine tvarka bus išieškota iš paties kaltininko“, – perspėja R. Pocius.

Ekspertas pabrėžia, kad po automobilio valytuvu paliktas raštelis su telefono numeriu situacijos neišsprendžia ir gali būti laikomas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. „Garbingas elgesys yra sveikintinas, tačiau teisiškai vien raštelio nepakanka. Jei negalite surasti apgadinto automobilio savininko, privalote apie įvykį informuoti policiją. Tik pareigūnų užfiksuotas faktas garantuoja, kad jūsų veiksmai nebus traktuojami kaip bėgimas iš įvykio vietos, o padarytą žalą padengs draudimas“, – pabrėžia draudimo ekspertas.

Pranešimą paskelbė: Martyna Burkauskaitė, UAB „INK agency“