Žiemos sąlygos keičia elektromobilių eksploatacijos ypatumus. Vairuotojai pastebi ne tik trumpesnį nuvažiuojamą atstumą, bet ir lėtesnį įkrovimą. Net ir atvykus į didelės galios greito įkrovimo stotelę, realus įkrovimo greitis gali būti mažesnis nei tikėtasi. Ekspertai pabrėžia, kad dažniausiai tai lemia ne infrastruktūros galimybės, o automobilio baterijos temperatūra.
Elektromobilio baterija efektyviausiai kraunasi, kai jos temperatūra siekia apie 20 – 30 laipsnių šilumos. Esant minusinei temperatūrai, baterija atvėsta, todėl automobilio valdymo sistema riboja įkrovimo galią, kol ji sušyla. Dalis energijos tokiu atveju skiriama baterijos šildymui, o maksimali įkrovimo galia pasiekiama tik po tam tikro laiko arba nepasiekiama. Tai – ne įkrovimo stotelės sutrikimas, o standartinis baterijos apsaugos mechanizmas.
„Elektrum Drive“ įkrovimo tinklą valdančios bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vadovė Eglė Afanasjeva sako, kad viena dažniausių klaidų žiemą yra kai atvykstama į greito įkrovimo stotelę su šalta baterija.
„Jeigu automobilis stovėjo lauke ar nešildomame garaže, buvo važiuota tik trumpą atstumą ir iškart atvykstama krautis, baterija paprasčiausiai nebūna pasiekusi optimalios temperatūros. Net ir 150 ar 300 kW galios stotelėje įkrovimas gali prasidėti tik 50-100 kW galia. Tai natūrali apsauga, skirta baterijos ilgaamžiškumui užtikrinti“, – teigia ekspertė.
Anot jos, tinkamas pasiruošimas gali ženkliai sutrumpinti įkrovimo laiką. Vienas efektyviausių sprendimų – naudoti automobilio navigaciją ir įkrovimo stotelę pasirinkti kaip kelionės tikslą. Daugelyje naujesnių elektromobilių veikia baterijos paruošimo funkcija: pasirinkus stotelę navigacijoje, automobilis pradeda šildyti bateriją dar važiuojant, todėl atvykus ji jau būna tinkamos temperatūros ir gali priimti didesnę įkrovimo galią.
Taip pat rekomenduojama į greito įkrovimo stotelę atvykti su mažesniu baterijos lygiu apie 10-25 proc. Didžiausia įkrovimo galia paprastai pasiekiama būtent šiame intervale. Atvykus su 50-60 proc. įkrovimu, galia natūraliai mažėja, todėl įkrovimas trunka ilgiau.
Taip pat patariama prieš planuojamą įkrovimą važiuoti bent 20 – 30 minučių, ypač užmiestyje. Ilgesnė kelionė padeda baterijai natūraliai sušilti. Be to, planuojant ilgesnes keliones verta rinktis trumpesnius, bet dažnesnius sustojimus, nes greitas įkrovimas efektyviausias iki maždaug 60 – 70 proc. baterijos lygio, vėliau įkrovimo galia mažėja.
Pasak E. Afanasjevos, tinkami vairuotojų įpročiai naudingi ne tik jiems patiems, bet ir visiems įkrovimo tinklo naudotojams. „Tinkamai pasiruošus įkrovimui trumpėja sustojimo laikas, mažėja laukimo eilės prie stotelių, daugiau vairuotojų gali pasinaudoti infrastruktūra. Augant elektromobilių skaičiui, svarbu ne tik plėsti tinklą, bet ir šviesti vairuotojus, kaip juo naudotis efektyviai“, – sako ji.
Ekspertė primena, kad žiemą įkrovimo greitį dažniausiai riboja ne stotelės, o automobilio baterijos temperatūra. Todėl planavimas ir keli paprasti veiksmai gali padėti maksimaliai išnaudoti greito įkrovimo infrastruktūros galimybes net ir šalčiausiomis dienomis.
Apie bendrovę:
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ Grupės įmonė, teikianti energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. 66 proc. grupės pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 242 tūkst. namų ūkių. Bendrovė yra įrengusi 11 saulės parkų (159 MW), o šiuo metu vystomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia viršija 500 MW. „Elektrum Lietuva“ plėtoja ir viešą elektromobilių įkrovimo tinklą „Elektrum Drive“ – šiuo metu Lietuvoje veikia 414 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičiuojama per 1100.
Pranešimą paskelbė: Jūratė Rupšienė, UAB Elektrum Lietuva
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]