Jūsų Ekscelencija Lenkijos Respublikos Prezidente, brangus Karoli,
Gerbiami ceremonijos dalyviai,
šiandien mes dar kartą patvirtiname savo įsipareigojimą istorinei dviejų tautų, Lietuvos ir Lenkijos, partnerystei.
Lygiai prieš 234 metus mūsų protėviai, įkvėpti Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasios, priėmė Abiejų Tautų tarpusavio įžadą. Per amžius šis teisės aktas išliko lietuvių ir lenkų gebėjimo rasti bendrą kalbą esminiais bendrabūvio klausimais simboliu.
Džiaugiuosi, kad nuo šiol spalio 20-oji bus pažymėta ir dar vienu reikšmingu įvykiu – modernaus, rekonstruoto greitkelio „Via Baltica“, sujungusio Lietuvą ir Lenkiją, inauguracija.
Šiandienos šventinė ceremonija užbaigia ne vienerius metus abipus sienos vykusius intensyvius darbus. Tiek Lietuva, tiek Lenkija investavo tikrai daug lėšų, laiko ir pastangų, kad nutiestų aukščiausios kokybės transporto arteriją. Ir man didelė garbė šiandien kartu su Lenkijos Prezidentu, mano artimu bičiuliu Karoliu Nawrockiu, liudyti, kaip ilgametė bendra svajonė pagaliau tapo realybe.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Via Baltica“ daugybei lietuvių tapo vartais į pasaulį. Šis kelias simbolizavo laisvę, klestėjimą ir saugumą. Ir iki šiol „Via Baltica“ Lietuvoje atlieka nepaprastai reikšmingą ekonominį, prekybinį ir logistinį vaidmenį – ji sujungia Lietuvą ir Baltijos valstybes su bendra Europos rinka.
Nėra abejonių, kad artimiausiu metu „Via Baltica“ reikšmė tik dar labiau augs. Tai yra vienas iš prioritetinių Trijų jūrų iniciatyvos projektų, jungiančių Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų šalis. „Via Baltica“ jau tapo įkvėpimo šaltiniu kitai didžiulei transporto arterijai – „Via Carpatia“, kuri sujungs regiono šalis nuo Lietuvos iki Graikijos, toliau stiprindama Europos šiaurės–pietų jungtis.
Itin svarbų vaidmenį „Via Baltica“ atlieka šiandienos geopolitinių iššūkių kontekste. Lietuva ir Lenkija, kaip ir kitos Baltijos šalys, itin rimtai žiūri į savo saugumą bei tikrai daug investuoja į gynybą. Kartu mes dalijamės atsakomybe saugoti Europos Sąjungos ir NATO rytines sienas. Modernizuota „Via Baltica“, kaip strateginis viso Europos kelių tinklo koridorius, reikšmingai pasitarnaus šiam tikslui stiprindama karinį judumą.
„Via Baltica“ rekonstrukcijos reikšmę Europai patvirtina ir Europos Sąjungos investicijos, už kurias esu dėkingas Europos Komisijai. Reikšminga Europos infrastruktūros tinklų priemonės parama leido laiku priimti nacionalinius sprendimus. Neabejoju, kad galutinis rezultatas – glaudesnė mūsų regiono integracija į bendrą Europos kelių tinklą – atneš naudos ne tik pavienėms šalims ar mūsų regionui, bet ir visai Europai.
Ponios ir ponai,
esminė šiandienos pamoka yra tokia – investicijos atsiperka.
Esu nuoširdžiai dėkingas Susisiekimo ministerijos, bendrovės „Via Lietuva“ ir rangovų komandoms ir visiems partneriams iš Lenkijos. Jūsų atsidavimas ir kasdienis sunkus darbas leidžia šiandien džiaugtis puikiu rezultatu.
Man ypač malonu pasakyti, kad „Via Baltica“ modernizacija įsilieja į ilgą virtinę bendrų Lietuvos ir Lenkijos energetikos ir transporto projektų, kurie stiprina mūsų šalių atsparumą ir viso regiono saugumą.
Remdamiesi dujotiekio GIPL ir istorinės Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos sėkme, privalome ir toliau investuoti į strateginius junglumo projektus. Turime toliau tęsti „Via Baltica“ magistralės plėtrą link Latvijos ir Estijos, pastatyti geležinkelį „Rail Baltica“, pabaigti projektą „Harmony Link“ ir užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą.
Imamės šių darbų kaip artimos partnerės, įkvėptos istorinių, kultūrinių bei religinių saitų ir nuoširdaus tarpusavio supratimo bei draugystės.
Pone Prezidente, dėkui Jums, kad remiate strategines iniciatyvas ir projektus, stiprinančius mūsų šalis ir visą regioną. Tikiu, kad judėdamos vienybės greitkeliu, mūsų tautos įveiks visas kliūtis, išnaudos atsiveriančias naujas galimybes ir leis pasiekti ilgalaikį klestėjimą.
Ačiū!
Pranešimą paskelbė: Dovilė Šalkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]