Įdėti skelbimą

„Kelių priežiūra“ žvyrkeliuose išbando dulkėjimo mažinimo technologijas

AB „Kelių priežiūra“ pradėjo vykdyti bandomąjį projektą, kuriuo sistemingai vertinami skirtingi žvyrkelių dulkėjimo mažinimo tirpalai realiomis eismo sąlygomis. Nors žvyrkelių laistymas dažnai suvokiamas kaip laikina priemonė nuo dulkių, kelių priežiūros specialistai siekia įvertinti, ar šios priemonės gali atlikti ne tik vizualinę, bet ir konstrukcinę funkciją. Bandymų metu vertinama, kiek tokia technologija realiai gali padėti dangai ilgiau išlaikyti rišlumą, mažinti byrėjimą ir rečiau reikalauti greideriavimo.

Pasak „Kelių priežiūros“ generalinio direktoriaus dr. Audriaus Vaitkaus, dulkėjimas žvyrkeliuose – ne tik diskomfortas gyventojams, bet ir tiesioginis kelio konstrukcijos degradavimo požymis. „Visiems yra žinoma, kad kiekvienas pravažiuojantis automobilis sukelia smulkių dalelių sūkurį, o tai reiškia, kad nuo kelio paviršiaus tiesiogine prasme nuolat „išnešamas“ žvyras. Tai virsta ne tik dulkių debesimis, bet ir metų eigoje prarandama 50–100 m³ medžiagos iš 1 km ilgio kelio“, – sako dr. A. Vaitkus.

Žvyrkelių dulkėjimo mažinimo testavimui parinktos keturios skirtingos medžiagos: dviejų skirtingų gamintojų lignosulfonatai, gaminami iš medienos perdirbimo proceso likučių, tradicinis kalcio chlorido (druskos) tirpalas ir vadinamasis kambro vanduo – druskingas skystis, susidarantis gilesniuose uolienų sluoksniuose. Tokia medžiaga naftos gavyboje susidaro kaip antrinis produktas. Nors minėtų medžiagų cheminė sudėtis skiriasi, visų veikimo principas panašus – sudrėkintas paviršius išlieka stabilesnis, todėl pravažiuojančios transporto priemonės ne taip lengvai kelia dulkes, o danga ilgiau nepraranda struktūrinio vientisumo. Lignosulfonatai padengia paviršių ir suriša dulkes į didesnes daleles, o kalcio chloridas veikia higroskopiškai – sugeria drėgmę iš oro ir palaiko dangą drėgną, todėl dulkės neprilimpa prie transporto priemonių ratų ir nekyla į orą.

Svarbu paminėti, kad „Kelių priežiūros“ bandymuose dulkėjimo mažinimo tirpalai naudojami ne gryna forma. Visi mišiniai ruošiami tik pagal technines rekomendacijas ir galiojančius aplinkosaugos reikalavimus. Tokiu būdu gaunama koncentracija prilygsta natūraliam druskingumui. Lietuvos klimato sąlygomis ji greitai susimaišo su viršutiniu dirvožemio sluoksniu ir nesukelia neigiamo poveikio augmenijai ar gyvūnijai. Dėl šios priežasties panašios sudėties tirpalai plačiai taikomi įvairiose Europos šalyse miestų gatvėse, pramoninėse aikštelėse ar net žemės ūkyje.

Šiuo metu tirpalai išbandomi keliuose atrinktuose valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose Vilniaus rajone. Ruožai skiriasi eismo intensyvumu ir reljefo savybėmis, tad bus galima įvertinti efektą įvairiomis eksploatacinėmis sąlygomis. Bandymų metu pastebėta ir teigiama vietos gyventojų reakcija – dalis žmonių tiesiogiai išreiškė palaikymą, džiaugdamiesi sumažėjusiu dulkių kiekiu.

„Žvyrkelių laistymas dažnai vertinamas kaip trumpalaikė priemonė nuo dulkių. Kelių priežiūros praktika rodo, kad drėgmės palaikymas yra viena iš esminių konstrukcinės dangos ilgaamžiškumo sąlygų. Išsausėjusi danga praranda rišlumą, pradeda byrėti, todėl tenka dažniau greideriuoti ir papildomai vežti žvyro. Vertindami įvairius dulkėjimo mažinimo tirpalus, žiūrime ne tik į jų poveikį kelio dangai, bet ir į galimą ilgalaikį efektą priežiūros sąnaudoms. Sprendimai turi būti grindžiami ne įspūdžiu, o duomenimis – praktikoje turi būti taikoma tik tai, kas veikia Lietuvos klimato sąlygomis“, – sako dr. A. Vaitkus.

„Kelių priežiūros“ technologinių bandymų tikslas – pateikti objektyviais stebėjimais grįstas rekomendacijas bei kitų metų sezonui atsirinkti efektyviausią medžiagą Lietuvos sąlygomis. Pirminiais skaičiavimais atrinktų ruožų apdorojimas dulkėjimą mažinančiomis medžiagomis kainuotų nuo 2000 iki 6000 Eur vienam žvyrkelio kilometrui per metus, kai tuo tarpu tokio pačio ilgio pilna žvyrkelio rekonstrukcija įrengiant asfalto dangą gali kainuoti nuo 200 000 eurų. Pagal nustatytus kriterijus efektyviai naudojant dulkėjimo mažinimo priemones apgyvendintose teritorijose sumažėtų neigiamas poveikis aplinkai ir diskomfortas gyventojams iki tol, kol žvyrkelis bus išasfaltuotas.

Minėtų ruožų stebėsena tęsiama tol, kol tai leidžia oro sąlygos. Sukaupta informacija naudojama pirminiams rezultatams apibendrinti ir kuriant aiškesnį dulkėjimo mažinimo priemonių taikymo modelį.

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra per 5000 km rajoninių kelių su žvyro danga, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros.

Pranešimą paskelbė: Rimantas Zagrebajev, AB „Kelių priežiūra”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]