Atsainus požiūris ar žinių stoka: kodėl dviratininkai ir paspirtukininkai važinėja be apsaugų?

Ruduo – intensyvaus judėjimo metas ne tik automobilių vairuotojams, bet ir paspirtukais ar dviračiais keliaujantiems gyventojams. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad mikrojudumo priemones renkasi ir suaugusieji (63 proc.), ir vaikai, tarp kurių populiariausi paspirtukai (76 proc.) bei dviračiai (55 proc.). Vis dėlto, ekspertai akcentuoja opią apsaugų ignoravimo problemą – neretai šalmai, atšvaitai, signalinės liemenės paliekami namuose.  

Apsaugas ignoruoja ir suaugusieji, ir vaikai

Tyrimų duomenys rodo, kad tik apie trečdalis (32 proc.) jaunųjų dviratininkų bei paspirtukininkų pastebimi eisme dėvintys apsaugas. Suaugę mikrojudumo priemonių naudotojai taip pat nepasižymi didesniu sąmoningumu – penktadalis (18 proc.) 18–75 m. amžiaus šalies gyventojų, važiuodami dviračiu arba paspirtuku, apsaugas dėvi tik su išlygomis, pavyzdžiui, didelio intensyvumo gatvėse.  

Pasak Aurelijos Kazlauskienės, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės, tai rodo akivaizdžią sąmoningumo spragą ir gerųjų saugumo praktikų ignoravimą. 

„Dažnu atveju ir suaugusieji, ir vaikai mano, jog kelyje nieko blogo nenutiks, bei vadovaujasi principu „jei kiti nedėvi, nedėvėsiu ir aš“. Tai sukuria bendrą neatsakingą eismo kultūrą, kurioje nukentėti gali ir be apsaugų važiuojantis asmuo, kaip incidento kaltininkas, ir kitas neapsisaugojęs eismo dalyvis, kuris į incidentą gali patekti ne dėl savo kaltės“, – pažymi ekspertė.

Tyrimų rezultatai taip pat atskleidė, jog šalmus, atšvaitus ir kitas apsaugos priemones dažniau naudoja didžiųjų miestų ir rajono centrų gyventojai, o kaimo vietovėse jos dėvimos vangiau. 

„Didmiesčiuose, kur eismo srautai intensyvesni, paspirtukininkai ir dviratininkai dažniau pasirūpina savo saugumu, tačiau kaimo vietovėse, kur eismo judėjimas nuosaikesnis, gyventojai pavojų įžvelgia rečiau. Vis dėlto persikėlus studijuoti ar dirbti į didesnius miestus, toliau keliaujama tais pačiais dviračiais ar paspirtukais, nors eismo sąlygos visiškai kitokios. Todėl gerieji eismo kultūros pavyzdžiai reikalingi visur – jie kuria saugesnes sąlygas visiems dalyviams“, – pažymi ekspertė.

Apsaugų dėvėjimas – dažnai sąlygiškas

Atlikti tyrimai atskleidė dar vieną gyventojų įprotį – bene penktadalis (18 proc.) šalies dviratininkų bei paspirtukininkų apsaugas dėvi tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, važiuodami intensyvaus eismo vietose (7 proc.), tamsiu paros metu (6 proc.) bei vykdami į ilgesnę ar rizikingesnę kelionę (5 proc.).

A. Kazlauskienės teigimu, nors toks sąlyginis apsaugų dėvėjimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip racionalus bei sąmoningas pasirinkimas, jis nėra pakankamas saugioms eismo sąlygoms užtikrinti.  

„Dalyvavimas eisme yra kolektyvinis veiksmas – keliuose bei gatvėse susitinka skirtingo amžiaus, patirties ir brandos vairuotojai, dviratininkai bei pėstieji. Todėl net ir esant palankioms sąlygoms niekada negalima prognozuoti, jog kitas eismo dalyvis nesukels pavojingos situacijos“, – teigia ekspertė.

Pasak A. Kazlauskienės, sąlygiškas apsaugų dėvėjimas taip pat nėra gera praktika dėl paspirtukų konstrukcijų, kurios itin jautrios kelio dangos nelygumams – važiuojant deformuotu grindiniu ar šaligatviu pakanka menkos duobės, kad transporto priemonė prarastų stabilumą ir vairuotojas nugriūtų.

„Nepriklausomai nuo paros laiko, eismo intensyvumo ar planuojamos kelionės rizikos, negalima tiksliai numatyti kelio dangos būklės, kuri tiesiogiai lemia šių transporto priemonių stabilumą. Be to, kelionė be apsaugų kritimo atveju vaikams gali būti daug skaudesnė nei suaugusiesiems – jų kaulai ir raumenys dar tik formuojasi, todėl nepilnamečiai yra žymiai labiau pažeidžiami traumoms“, – teigia ekspertė.

Saugią eismo kultūrą kuria visi

Kaip rodo tyrimų rezultatai, penktadalis šalies gyventojų (21 proc.) įsitikinę, kad moksleiviams trūksta saugaus eismo žinių, o beveik trečdalis (31 proc.) mano, jog edukaciją reikėtų stiprinti.

Anot A. Kazlauskienės, moksleiviams būtinas ne tik teorinis žinojimas, bet ir praktiniai pavyzdžiai iš visų eismo dalyvių. Todėl tėvai, globėjai artimoji vaikų aplinka turi rodyti tinkamą saugaus judėjimo kelyje pavyzdį. 

„Matome, kad saugaus eismo žinių bei jų taikymo praktikoje trūksta ne tik moksleiviams, bet ir suaugusiems eismo dalyviams. Judėjimas paspirtukais bei dviračiais reikalauja išties didesnio visų budrumo – mikrojudumo priemonės gali išvystyti nemažą greitį, todėl net ir menkesnis incidentas gali baigtis rimtomis traumomis. Tokios apsaugos kaip šalmas tokiose situacijose yra būtinos“, – teigia ekspertė.

Siekiant ugdyti saugaus elgesio kelyje įpročius vaikams, „Lietuvos draudimas“ jau 26 metus pasitelkia kūrybiškas priemones. Pernai buvo pristatyta knyga pradinių klasių moksleiviams „Saugus kelyje“, o šiemet bendrovės darbuotojai lankosi šalies mokyklose, kuriose veda interaktyvias pamokas apie saugų elgesį eisme pradinių klasių moksleiviams.  

Reprezentatyvius gyventojų nuomonės tyrimus atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimų metu buvo apklausti 1009–1012 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Vytautas Lukaševičius, Integrity PR, UAB