Geležinkeliai be iškastinio kuro? Atsakymų ieško Klaipėdos universiteto mokslininkai

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų komanda atlieka kompleksinius tyrimus, kuriais siekiama įvertinti, ar augalinės kilmės dyzelinas HVO100 gali būti pritaikytas Lietuvos geležinkelių transporte kaip tvaresnė alternatyva įprastam kurui. Vienas esminių šio kuro pranašumų dekarbonizacijos kontekste – jo naudojimas esamame riedmenų parke nereikalauja reikšmingų techninių modifikacijų. KU tyrėjų tikslas – nustatyti, kaip šis kuras veikia riedmenų variklių energetinio efektyvumo rodiklius, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) bei kenksmingų komponentų emisiją ir techninių mazgų eksploatacinį patikimumą realiomis eksploatacijos sąlygomis.

Tyrimus atlieka KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Jūrų inžinerijos katedros bei KU Jūros tyrimų instituto jungtinis mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas profesoriaus habil. dr. Sergejaus Lebedevo. Specialistai nuolat fiksuos riedmenų eksploatacinių rodiklių duomenis ir lygins juos su įprasto dyzelino naudojimo rezultatais.

Indėlis į Europos dekarbonizacijos tikslus

Tyrimai vykdomi bendradarbiaujant su „LTG grupe“, kuri 2025 m. inicijavo naują, Lietuvoje unikalų pilotinį projektą – šįkart siekiama įvertinti, ar parafininis dyzelinas yra tinkamas ir saugus nuolatiniam naudojimui geležinkelio riedmenyse.

„HVO projektą vertiname kaip reikšmingą profesinį iššūkį jungtiniam Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto ir Jūros tyrimų instituto mokslininkų kolektyvui. Nors esame sukaupę ilgalaikę patirtį atsinaujinančio, mažai anglies dioksido generuojančio kuro bei alternatyvios energetikos technologijų tyrimų srityse, šis projektas išsiskiria savo apimtimi ir svarba. Projekto sėkmę lemianti KU ir LTG bendradarbiavime sukurta bandymų programa neturi analogų: ji aprėpia visus pagrindinius LTG riedmenų tipus, apima bandymus realiomis eksploatacijos sąlygomis visais metų laikotarpiais, leidžia atlikti variklių energetinių, ekologinių, eksploatacinių rodiklių lyginamuosius tyrimus su įprastu naftinės kilmės dyzelinu bei įvertina technologinės priežiūros ir aptarnavimo reglamentus.

Numatyti ir HVO degimo ciklo matematinio modeliavimo tyrimai. Kolektyvo tikslai ir pastangos projekte siejamos su technologiniais pagrindimais dėl HVO nuolatinio naudojimo šalies geležinkeliuose. Nuolatiniai KU ir LTG specialistų profesiniai kontaktai bei abipusis suinteresuotumas leidžia tikėtis sėkmingo projekto tikslų įgyvendinimo“, – sako projekto mokslo vadovas KU profesorius habil. dr. Sergejus Lebedevas.

Bandymų unikalumas – realiomis sąlygomis

Anot prof. habil. dr. S. Lebedevo, vienas iš pagrindinių šio projekto išskirtinumų yra tai, kad dalis bandymų atliekama realiomis traukinių eksploatavimo sąlygomis, o ne tik laboratoriniuose stenduose, kaip įprasta vertinant degalų poveikį variklių darbui. Tradiciškai tokius tyrimus variklių gamintojai, tarp jų ir „Rolls-Royce“, vykdo laboratorijose stacionariu režimu. Tuo tarpu KU mokslininkų suplanuoti bandymai su keleiviniu traukiniu „Pesa 730ML“ apima pereinamuosius režimus ir kintamas apkrovas, kurios būdingos realiam traukinių judėjimui. Tokie tyrimai leidžia tiksliau įvertinti kuro poveikį riedmenų sistemoms ir kelia reikšmingus technologinius iššūkius.

Aštuoniolika mėnesių truksiantys bandymai vykdomi su trimis riedmenimis: keleiviniu traukiniu „Pesa 730“, kuris jau išvyko iš Vilniaus geležinkelio stoties, manevriniu lokomotyvu TEM TMH, kursuojančiu į Vaidotus, o po kelių mėnesių bus įtrauktas ir magistralinis „LTG Cargo“ lokomotyvas „Siemens“.

„Geležinkeliai – viena tvariausių transporto priemonių vežant tiek keleivius, tiek krovinius. Visgi poveikį aplinkai galima sumažinti dar labiau. Parafininis, iš atsinaujinančių žaliavų gaminamas HVO dyzelinas yra ženkliai tvaresnis, o jo gyvavimo ir suvartojimo ciklo metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetama iki 90 % mažiau palyginti su iškastiniu dyzelinu. Šiuo bandymu įvertinsime jo technines savybes, poveikį aplinkai bei riedmenų sistemoms, o bandymui pasibaigus svarstysime jo panaudojimo galimybes kituose LTG grupės įmonėms priklausančiuose riedmenyse“, – sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Tyrimų rezultatai – realiems sprendimams

Tyrimų rezultatai bus tiesiogiai panaudoti sprendžiant dėl HVO100 kuro taikymo masto visame LTG riedmenų parke.

„Šis bendradarbiavimas su LTG grupe įprasmina universiteto misiją – būti pažangos partneriu sprendžiant visuomenei ir valstybei svarbiausius iššūkius. Moksliškai vertindami inovatyvių degalų poveikį transporto sistemoms, prisidedame prie tvarios Lietuvos ekonomikos kūrimo bei nacionalinių ir Europos žaliųjų tikslų įgyvendinimo“, – pabrėžia KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Šis naujas, unikalus dyzelinas ir pilotinis projektas pirmą kartą visuomenei ir žiniasklaidai pristatytas 2025 m. liepos 28 d. Vilniaus geležinkelio stotyje. Pristatymo renginyje susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis, LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas, KU mokslo ir inovacijų prorektorė doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė bei „Neste“ atstovai pabrėžė šio žingsnio strateginę reikšmę diegiant tvarius sprendimus Lietuvos transporto sistemoje.

Svečiai galėjo iš arti susipažinti su naujo kuro savybėmis ir stebėti pirmojo HVO100 kuru varomo keleivinio traukinio išvykimą. Renginio metu taip pat buvo pristatyti moksliniai projekto tikslai ir technologiniai iššūkiai, kuriuos tiria Klaipėdos universiteto tyrėjų komanda, siekianti įvertinti šio kuro poveikį aplinkai bei jo taikymo galimybes Lietuvos geležinkeliuose.

Pranešimą paskelbė: Sandra Kindiuk, Klaipėdos universitetas