Ambicingas projektas, kurio metu buvo modernizuotas laivybos kelias tarp Kauno ir Klaipėdos, jau duoda rezultatų. Vis daugiau įmonių renkasi vidaus laivybą, kaip efektyvią alternatyvą sausumos logistikai. Vandens kelių logistiką pasirinkusios įmonės teigia, kad upių transportas padeda optimizuoti krovinių maršrutus ir mažinti bendrą įmonės generuojamą CO2 pėdsaką nei vežant juos automobilių kelių transportu.
Vasario 2 d. iš Klaipėdos į Kauną atplukdyta pirmoji įmonės „Kauno grūdai“ krovinio partija. Planuojami reguliarūs reisai. Krovinį plukdė didžiausia upinė barža Baltijos šalyse „Nemunas Lines“. Kitos dienos rytą užvirė krovos darbai Marvelės kroviniame uoste, kurie tapo puikiu pavyzdžiu, jog vidaus vandens transportas yra efektyvi šalies logistikos sistemos dalis. Reguliari vidaus krovininė laivyba vykdoma ištisus metus.
Stipriai išaugus poreikiui plukdyti krovinius Nemunu bei tam trūkstant pajėgumų, VVKD specialistai savo pajėgumais pastatė 1800 tonų keliamosios galios baržą. Nepaisant to, kad baržos grimzlė pritaikyta 180 cm gyliui, jos galimas tonažas įspūdingas – iki 1500 tonų birių medžiagų. Jei krovinys transportuojamas konteineriais, „Nemunas Lines“ barža gali talpinti net 90 vnt. dvidešimties pėdų konteinerių.
Krovininė logistika vandens keliu – užsienio šalyse įprastas, patogus ir efektyvus būdas gabenti krovinius, ypač – nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius.
„Vystydami vidaus laivybą, stipriname ir jūrinę valstybę. VVKD rodo lyderystę – pastatėme didžiausią baržą regione, atnaujiname laivyną ir aktyviai plečiame krovinių gabenimą Nemunu. Tai padeda mažinti sunkiojo transporto srautus keliuose, kartu prisidedant prie aplinkosaugos tikslų. Laivai – ekologiškesni, saugesni ir ekonomiškesni nei automobilių kelių transportas. Be to, vykdome Marvelės krovininio uosto plėtrą Kaune. Ilgainiui didžioji dalis krovinių tarp Kauno ir Klaipėdos turėtų būti gabenama Nemunu – tai tvarus ir strategiškai pagrįstas sprendimas“, – sako VVKD generalinis direktorius V. Vinokurovas.
Ką sako verslas
AB „Kauno grūdai“ yra dar viena įmonė kuri renkasi logistiką vandens keliu, taip patvirtindama vidaus laivybos efektyvumą.
„Džiaugiamės galėję išbandyti žaliavų gabenimą vandens keliu, nes tai atveria naujas logistikos galimybes mūsų įmonei. Vidaus vandenų transportas leidžia optimizuoti tiekimo grandinę, sumažinti priklausomybę nuo sausumos transporto bei mažinti aplinkos taršą. Be to, tai efektyvus sprendimas didelių krovinių pervežimui, nes baržomis galime transportuoti didesnius kiekius vienu metu, taip mažindami logistikos sąnaudas. Šis žingsnis ne tik prisideda prie tvaraus verslo plėtros, bet ir skatina vidaus vandenų transporto infrastruktūros plėtrą Lietuvoje. Tikimės, kad ateityje ši alternatyva taps nuolatine mūsų logistikos grandinės dalimi.“ – pažymi AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius.
Pagrindinis Lietuvos vidaus vandens kelias (E41) driekiasi Nemuno upe ir Kuršių mariomis, jis jungia Kauną ir Klaipėdą su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje. Šis kelias taip pat yra transeuropinio vidaus vandenų transporto tinklo TEN-T dalis.
Sutartys su krovinių savininkais ir ekspeditoriais aktyviai sudarinėjamos, juos vilioja galimybė patogiai ir efektyviai gabenti krovinius, ypatingai nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Kaip ir sausomos keliuose, taip ir laivyboje – vos tik pagerėja sąlygos, iškart pastebimi pokyčiai. Laivų skaičius Nemune auga, o verslo dėmesys krovinių pervežimu upėmis sparčiai didėja. „Nemunas Lines“ – įnešė naujų galimybių logistikoje. Šiuo metu vidaus laivyba vidaus keliais išgyvena sniego gniūžtės efektą – vis daugiau verslų ir žmonių sužino apie naujas galimybes, ima dalyvauti laivyboje. Nuokrovininės laivybos pradžios paskelbimo vandens kelių logistiką jau pasirinko tokios įmonės kaip „Linas Agro“, „Milsa grupė“, „Serfas“, „Kaunas Metal“, „Arijus“, „Hegelmann Multimodal“ ir kt.
Pranešimą paskelbė: Justina Juozapone, AB, Vidaus vandens kelių direkcija
Lietuvoje trūksta ne tik mokytojų ar gydytojų – EURES 2024 m. duomenys rodo, kad šalyje nuosekliai stinga ir kvalifikuotų statybos bei infrastruktūros specialistų, o darbdaviai fiksuoja ypač didelį kelininkų trūkumą. Kodėl šių specialistų vis dar trūksta, kaip iš tiesų atrodo jų darbas, neapipintas mitais, ir ką daryti, kad šiandienos poreikis netaptų dar didesne rytdienos problema? […]
Šiais metais veiklą pradėjusio Kelių fondo valdytoja „Via Lietuva“ apibendrino pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus. Per 2026 m. I ketvirtį į Kelių fondą iš viso surinkta 39,7 mln. eurų, kurie bus skiriami šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui. Naujasis finansavimo modelis leidžia užtikrinti, kad lėšos, gaunamos iš su transportu susijusių mokesčių ir rinkliavų, būtų […]
Susisiekimo ministras Juras Taminskas vyksta darbo vizito į Vokietiją, kur šią savaitę dalyvaus Tarptautinio transporto forumo (ITF) ministrų susitikime Leipcige. „Transporto Davosu“ vadinamame renginyje bus diskutuojama apie investicijas į transporto sistemos saugumą, atsparumą ir inovacijas. Susisiekimo ministro atstovas Lukas Paškevičius sako, kad pagrindinis vizito tikslas – saugumas: ,,Ministras susitiks su Ukrainos vicepremjeru Oleksijumi Kuleba, ypatingas […]
AB „Kelių priežiūra“ skelbia naujausius duomenis apie išdaužų taisymo darbus – šiemet valstybinės reikšmės keliuose jau sutvarkyta daugiau kaip 55 000 kv. m. dangos pažeidimų. Toks plotas prilygsta 8 standartinėms futbolo aikštėms. Dėmesys skirtas ne tik intensyviausiems valstybinės reikšmės keliams, bet ir krašto bei rajoniniams keliams, ypač tose vietovėse, kur danga labiau degradavusi. „Nemažai vairuotojų yra pakliuvę į […]
Įkvėpti ikoniškosios „911“ formos ir jai būdingos žemėjančios stogo linijos, naujieji „CayenneCoupéElectric“ modeliai išsiskiria galingomis proporcijomis ir išskirtinėmis elektrinės pavaros savybėmis. Tiek vizualiai, tiek techniškai jie yra vieni emocingiausių ir sportiškiausių visureigių segmente. Debiuto metu pristatytos trys versijos, kurių galingiausia siekia iki 850 kW (1 156 AG). „Matome aiškų pokytį rinkoje – klientai vis drąsiau renkasi elektrifikuotus modelius […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]