Ryga. Pirmaujanti Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ toliau plečia savo mokymų infrastruktūrą – „airBaltic“ mokymų centre Rygoje (Latvija) įrengtas antrasis „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatorius. Šis modernus papildymas gerokai padidins oro linijų bendrovės galimybes mokyti ir palaikyti vis didėjančios pilotų komandos kvalifikaciją, taip pat padės augančiam „Airbus“ orlaivių parkui ir nuolatinei „airBaltic“ pilotų akademijos plėtrai.
Oro bendrovei „airBaltic“ toliau augant – šiuo metu ji eksploatuoja beveik 50 orlaivių, o iki 2030 m. planuoja eksploatuoti 100 „Airbus A220-300“ orlaivių – gerokai išaugo pilotų mokymo poreikis, todėl pažangi mokymo infrastruktūra tapo labai reikalinga. Antrojo simuliatoriaus pridėjimas yra labai svarbi investicija, siekiant atliepti šią paklausą.
„Toliau plečiant veiklą, antrojo „Airbus A220“ simuliatoriaus įdiegimas yra reikšmingas žingsnis į priekį mūsų nuolatinėse pastangose teikti aukšto lygio mokymus mūsų pilotams. Esame pasiryžę užtikrinti aukščiausius saugos, efektyvumo ir meistriškumo standartus pilotų mokymo srityje. Antrojo simuliatoriaus įdiegimas ne tik padeda „airBaltic“ augti ateityje, bet ir stiprina mūsų, kaip svarbios pasaulinės aviacijos pramonės veikėjos, pozicijas“, – teigia „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Šiuo metu Šiaurės Europoje veikia tik du „Airbus A220“ pilno skrydžio simuliatoriai (abu juos valdo „airBaltic“), todėl naujausia oro linijų bendrovės plėtra sustiprina jos, kaip svarbiausio regiono mokymo centro, statusą. Tuo tarpu panašūs skrydžio simuliatoriai visoje Europoje yra Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, todėl „airBaltic“ yra unikali „Airbus A220“ pilotų mokymo lyderė Šiaurės Europoje.
Naujajame simuliatoriuje bus galima treniruotis 6 tūkst. valandų per metus, o optimalus simuliatoriaus panaudojimas sieks nuo 5,5 iki 6 tūkst. valandų. Į šį laiką bus įskaičiuotas laikas, skirtas tiek pakartotiniam, tiek pradiniam mokymui, taip pat techninei priežiūrai, kuri yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad simuliatoriaus našumas išliktų aukščiausio lygio.
Naujasis simuliatorius ne tik padės „airBaltic“ orlaivių parkui plėstis, bet ir suteiks pažangaus mokymo galimybių techniniam personalui bei išplės „airBaltic“ pilotų akademijos pasiūlą, ypač tokiose srityse kaip „Multi-Crew Cooperation“ (MCC) kursas. Turėdama antrą simuliatorių, „airBaltic“ taip pat galės išnuomoti laisvus laiko tarpsnius kitoms oro linijų bendrovėms, taip dar labiau padidindama jo panaudojimą.
Dabar „airBaltic“ turi du pilnai įrengtus skrydžio simuliatorius, atitinkančius naujausius Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) antrojo leidimo reikalavimus, įskaitant geriausios tiksliosios navigacijos PBN (navigacijos pagal veiklos rezultatus) ir UPRT (treniruoklių sutrikimų prevencijos ir atkūrimo mokymo) galimybes. Abiejuose simuliatoriuose įrengta 60 colių „Stroke Electric Motion System“ ir moderniausia vaizdo sistema, kurią sudaro keturių megapikselių LED projektorių sistemos ir du „head-up“ ekranai. CAE7000XR serijos FFS, kuriuose įrengta itin tikroviško vaizdo sistema „CAE Tropos 6000XR“, atlieps didėjančius „airBaltic Training“ pilotų mokymo poreikius.
Viso skrydžio simuliatoriais „Airbus A220“ aktyviai naudojasi 138 „airBaltic“ pilotų akademijos studentai, taip pat daugiau nei 450 „airBaltic“ pilotų mokymo tikslais. Be to, oro bendrovė siūlo savo simuliatorius kaip išorinę paslaugą, pritraukdama įvairių klientų iš įvairių šalių, įskaitant Vokietiją, Švediją ir kt. Šie klientai, įskaitant oro linijų bendroves ir mokymo organizacijas, pasikliauja „airBaltic“ aukštos kokybės mokymais. Simuliatoriai veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, o jų panaudojimo lygis yra aukštas – dažnai siekia iki 5,5-6 tūkst. valandų per metus, taip užtikrinant maksimalų efektyvumą ir prieinamumą.
Daugiau informacijos apie „airBaltic“ mokymus galima rasti tinklalapyje https://airbaltictraining.com/.
„airBaltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino, Tamperės ir, sezoniškai, Gran Kanarijos, skraidina daugiau nei 130 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione. Visą „airBaltic“ skrydžių tvarkaraštį ir bilietus galima rasti bendrovės tinklalapyje www.airbaltic.com.
Apie „airBaltic“:
„airBaltic“ („Air Baltic Corporation AS“) yra pirmaujanti oro transporto bendrovė Baltijos šalyse ir viena sparčiausiai augančių oro vežėjų Europoje. Būdama mišri oro transporto bendrovė, ji naudojasi tiek tradicinio tinklo, tiek pigių skrydžių bendrovių privalumais. Iš Rygos, Talino, Vilniaus, Tamperės ir, sezoniškai, Gran Kanarijos, „airBaltic“ skraidina daugiau nei 130 krypčių, jungiančių Baltijos šalis su daugiau nei 70 vietų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione. 1995 m. įkurta bendrovė „airBaltic“ šiandien turi vieną jauniausių Europoje orlaivių parkų, kurį sudaro 49 „Airbus A220-300“ orlaiviai, ir joje dirba daugiau kaip 2 700 specialistų. Didžiąją dalį bendrovės akcijų valdo Latvijos valstybė, kuriai priklauso 97,97 proc. akcijų, o likusieji 2,03 proc. priklauso privatiems akcininkams.
Bendrovės „airBaltic“ įsipareigojimas siekti aukščiausios kokybės yra įvertintas daugybe prestižinių apdovanojimų, įskaitant „Skytrax“ trejus metus iš eilės suteiktą geriausios oro transporto bendrovės savo regione titulą. 2022 m. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) pripažino „airBaltic“ įvairovės ir įtraukties komandos apdovanojimu, o 2023 m. bendrovė gavo „APEX Passenger Choice“ apdovanojimą už geriausią keleivių salono aptarnavimą Europoje, o 2024 m. „airBaltic“ taip pat gavo „APEX Four Star Major Airline“ apdovanojimą už įsipareigojimą teikti aukštos kokybės kelionių patirtį. 2024 m. oro linijų bendrovei įteiktas „PROS AI Innovator“ apdovanojimas už dirbtinio intelekto panaudojimą siekiant transformacinių rezultatų ir optimizuojant veiklą.
Pranešimą paskelbė: Vytautas Lukaševičius, Integrity PR, UAB
Lietuvoje trūksta ne tik mokytojų ar gydytojų – EURES 2024 m. duomenys rodo, kad šalyje nuosekliai stinga ir kvalifikuotų statybos bei infrastruktūros specialistų, o darbdaviai fiksuoja ypač didelį kelininkų trūkumą. Kodėl šių specialistų vis dar trūksta, kaip iš tiesų atrodo jų darbas, neapipintas mitais, ir ką daryti, kad šiandienos poreikis netaptų dar didesne rytdienos problema? […]
Šiais metais veiklą pradėjusio Kelių fondo valdytoja „Via Lietuva“ apibendrino pirmojo šių metų ketvirčio rezultatus. Per 2026 m. I ketvirtį į Kelių fondą iš viso surinkta 39,7 mln. eurų, kurie bus skiriami šalies kelių infrastruktūros atkūrimui, plėtrai ir modernizavimui. Naujasis finansavimo modelis leidžia užtikrinti, kad lėšos, gaunamos iš su transportu susijusių mokesčių ir rinkliavų, būtų […]
Susisiekimo ministras Juras Taminskas vyksta darbo vizito į Vokietiją, kur šią savaitę dalyvaus Tarptautinio transporto forumo (ITF) ministrų susitikime Leipcige. „Transporto Davosu“ vadinamame renginyje bus diskutuojama apie investicijas į transporto sistemos saugumą, atsparumą ir inovacijas. Susisiekimo ministro atstovas Lukas Paškevičius sako, kad pagrindinis vizito tikslas – saugumas: ,,Ministras susitiks su Ukrainos vicepremjeru Oleksijumi Kuleba, ypatingas […]
AB „Kelių priežiūra“ skelbia naujausius duomenis apie išdaužų taisymo darbus – šiemet valstybinės reikšmės keliuose jau sutvarkyta daugiau kaip 55 000 kv. m. dangos pažeidimų. Toks plotas prilygsta 8 standartinėms futbolo aikštėms. Dėmesys skirtas ne tik intensyviausiems valstybinės reikšmės keliams, bet ir krašto bei rajoniniams keliams, ypač tose vietovėse, kur danga labiau degradavusi. „Nemažai vairuotojų yra pakliuvę į […]
Įkvėpti ikoniškosios „911“ formos ir jai būdingos žemėjančios stogo linijos, naujieji „CayenneCoupéElectric“ modeliai išsiskiria galingomis proporcijomis ir išskirtinėmis elektrinės pavaros savybėmis. Tiek vizualiai, tiek techniškai jie yra vieni emocingiausių ir sportiškiausių visureigių segmente. Debiuto metu pristatytos trys versijos, kurių galingiausia siekia iki 850 kW (1 156 AG). „Matome aiškų pokytį rinkoje – klientai vis drąsiau renkasi elektrifikuotus modelius […]
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, vykdydama projektus, ypatingą dėmesį skiria darbo vietų aptvėrimui ir saugiam eismo organizavimui. Įgyvendinant kelių infrastruktūros projektus siekiama ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir užtikrinti maksimalų saugumą tiek kelyje dirbantiems žmonėms, tiek visiems eismo dalyviams, kartu išlaikant kuo sklandesnį transporto judėjimą. „Intensyviausiuose šalies keliuose saugumas negali būti kompromisas – nei […]