2024 m. akcinei bendrovei „Via Lietuva“ buvo intensyvūs. Per sutvarkyta beveik 300 km valstybinės reikšmės kelių, 30 tiltų ir viadukų, naujai nutiesta ar atnaujinta 70 km pėsčiųjų ir dviračių takų, 360 pėsčiųjų perėjų. Toliau buvo tęsiamas „Via Baltica“ rekonstravimas, automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir kelio Vilnius–Utena  atnaujinimas, vykdomi karinio mobilumo projektai, įgyvendintas pirmas aplinką tausojantis projektas – ant triukšmą mažinančių užtvarų sumontuoti saulės moduliai. 

„2024-ieji buvo strategiškai svarbių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo metai – baigtas statyti A. Meškinio tiltas, sutvarkytas Nidos pėsčiųjų ir dviračių takas, suremontuota 30 km „betonkės“, ir, aišku, mūsų didžiausio projekto „Via Baltica“ darbai. . Keliai išlieka svarbūs ir šalies saugumui, o kelių infrastruktūra –  verslo plėtrai, todėl strateginių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimą tesime ir kitąmet“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. 

2024 m. toliau buvo tęsiami kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos  modernizavimo darbai. Spalio mėnesį  baigtas ilgiausias ir techniškai sudėtingiausias 16 km ruožas nuo Pietarių iki Skardupių kaimo (56,83 iki 72,50 km). Rekonstrukcijos darbai, kurių metų pastatyta daugiau nei 10 naujų kelių infrastruktūros statinių (tiltų, viadukų ir pan.) atlikti vos per 16 mėn. Vasarą pradėti darbai ir  paskutiniame 14 km ilgio ruože ties Lietuvos-Lenkijos siena.  

Geopolitinės situacijos kontekste karinio mobilumo jungčių stiprinimas – vienas iš svarbiausių Lietuvos tikslų. 2024 m. „Via Lietuva“ aktyviai vykdė dvigubos paskirties – karinės ir civilinės – kelių infrastruktūros pritaikymui darbus.  2024 m.  suplanuoti infrastruktūros atnaujinimo darbai, pasirašytos darbų atlikimo sutartys šalia visų didžiausių šalies karinių poligonų. Per metus sutvarkyta apie 22 km kelių, kurie svarbūs kariniam mobilumui. Intensyviausi darbai vyko šalia Rūdninkų poligono – sutvarkyti du kelio  Pirčiupiai–Jašiūnai ruožai, kurių bendras ilgis siekia 16 km. 

Toliau vyko intensyvūs tiltų ir viadukų tvarkymo darbai. Po dviejų metų pertraukos baigta Vilnius–Kaunas–Klaipėda ties Kaunu esančio A. Meškinio tilto rekonstrukcija – vietoje seno tilto pastatyti du nauji tiltai, kurie skirti tranzitiniam eismui. Baigti Trakų, Marvelės viadukų remonto darbai, pradėti tvarkyti tiltai per Dubysą Ariogaloje ir per Nevėžį Kėdainiuose. Intensyviai buvo tvarkomi tiltai ir mažesnio intensyvumo keliuose. 

Didelis dėmesys skirtas intensyviausioms ir svarbiausioms šalies kelių jungtims – automagistralėms ir magistraliniams keliams. Remonto darbai vyko pagrindinėje mūsų šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda – per septynis mėnesius sutvarkyti 23 km šio intensyviausio eismo kelio. Per rekordiškai trumpą laiką – 9 mėnesius – atnaujintas kelio Vilnius–Utena ruožas nuo Molėtų iki Utenos. Atnaujinto ruožo ilgis – 30 km. Baigti ir šio kelio atnaujinimo darbai Utenos mieste. 

2024 m. „Via Lietuva“ toliau vykdė darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje – prie valstybinės reikšmės kelių įrengta daugiau nei 40 km naujų bei suremontuota apie 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų.  Didžiausias darnaus judumo projektas – pėsčiųjų ir dviračių takas kelio Smiltynė–Nida ruože nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link. Iš viso sutvarkyta apie  22 kilometrus siekianti tako atkarpa. Sudėtingas ir didelės apimties projektas įvykdytas kiek daugiau nei 5 mėnesius. 

2024 m. vykdyti ir kiti mažesnės apimties projektai: įgyvendintas pirmas aplinką tausojantis projektas –  ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus, sumontuoti saulės moduliai, kurių pagaminta žalioji energija pradėta naudoti pagrindinės šalies automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelio ženklų apšvietimui, pertvarkyta 360 pėsčiųjų perėjų, 8 sankryžos, pradėta tvarkyti kelių infrastruktūra ties pasienio punktais. 

2025 metais toliau bus tęsiamas „Via Baltica“ rekonstravimas  – iki metų pabaigos planuojama baigti paskutinio 12 km ruožo, besitęsiančio iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos  rekonstravimo darbus. 

Kelininkų technika grįš ir į magistralinį kelią Vilnius–Utena – pavasarį bus pradėtas tvarkyti ruožas nuo Nemenčinės-Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės (20,50–39,207 km). Ruožo ilgis  –  beveik 18 km. Likusiems ruožams paskelbti viešųjų pirkimų konkursai, kuriems sėkmingai įvykus, būtų pasirašytos sutartys ir pavasarį pradėti darbai. 

Ir ateinančiais metais didelis dėmesys bus skiriamas tiltų ir viadukų tvarkymui. Bene didžiausi tiltų rekonstravimo darbai vyks netoli Kauno – baigus laikino tilto per Kruną statybas, bus pradėtas rekonstruoti esama tiltas. Taip pat bus tęsiami tiltų per Dubysą ties Ariogala ir per Nevėžį Kėdainiuose rekonstravimas, planuojama baigti Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbus, kurie dėl labai prastos viaduko būklės pareikalavo daugiau laiko nei buvo planuota. 2025 m. pavasarį kelyje Vilnius–Panevėžys prie Vilniaus planuojama pradėti Tarandės tunelio statybas.

2025 m. daug dėmesio bus skiriama ir karinio mobilumo projektams. Toliau intensyviai darbai vyks prie Rūdininkų poligono – planuojama baigti sutvarkyti dar keturis kelio Pirčiupiai–Jašiūnai ruožai.  Pabaigus darbus, bus sutvarkytas visas kelias, kurio ilgis apie 21 km. 

2024 m. buvo patvirtinta nauja žvyrkelių asfaltavimo programa, pagal kurią, skyrius finansavimą, 2025 m. bus pradėti žvyrkelių asfaltavimo darbai. Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 5 tūkst. km kelių su žvyro danga.

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčių vizitine kortele šalies svečiams.

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, AB Via Lietuva