Įdėti skelbimą

Susisiekimo ministerijos įmonių grąža valstybės biudžetui už 2023 m. – 261 mln. eurų

1

Susisiekimo ministerijos įmonių grąža valstybės biudžetui už 2023 m. – 261 mln. eurų

Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės ir įstaigos sumokėtų mokesčių ir dividendų pavidalu valstybės biudžetą papildė nemenka suma: pernai sumokėta net 261 mln. eurų. Šiemet už 2023 metus sumokėta daugiau kaip 47 mln. eurų vien dividendų, ir jų yra net 3,3 karto daugiau nei 2022 metais.

„Didžiosios susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonės praėjusius metus baigė pelningai, o sėkmingi metai lėmė ir gerokai didesnį jų įnašą į valstybės biudžetą. Tai rodo, kad jos išlieka atsparios išoriniams faktoriams, sugeba prisitaikyti prie pokyčių ir generuoti ekonominę grąžą valstybei“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Daugiausia dividendų valstybei už praėjusius metus išmokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 19,6 mln. Eur. Tai 2,5 karto daugiau nei už 2022-uosius (7,7 mln. Eur). Antroje vietoje – AB „Lietuvos geležinkeliai“, jie į biudžetą pervedė 13 mln. eurų, kai pernai dividendų jie nemokėjo visai.

Trečioje vietoje – AB Lietuvos oro uostai (LTOU), valstybės biudžetą papildę 5,1 mln. eurų – 1,7 karto daugiau nei 2022 metais, kai buvo sumokėta beveik 3 mln. eurų dividendų.

Toliau rikiuojasi AB Lietuvos paštas, kuriam pelningi metai leido į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. eurų dividendų (2022-ieji paštui buvo nuostolingi).

AB „Oro navigacija“ dividendai per metus išaugo 1,3 karto iki 2,3 mln. eurų, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro – 1,9 karto iki 1,7 mln. eurų, AB „Viamatika“ – net 5 kartus iki 1,5 mln. eurų, AB „Smiltynės perkėla“ – 2,5 karto iki 1,5 mln. eurų, o AB „Detonas“ į valstybės biudžetą pervedė 0,4 mln. eurų – tiek pat, kiek ir už 2022 metus. AB Vidaus vandens kelių direkcija, AB „Kelių priežiūra“ ir AB „Via Lietuva“ dividendų šiemet nemokėjo.

Visos susisiekimo ministerijos valstybės valdomos įmonės ir įstaigos pernai į biudžetą pervedė beveik 201 mln. eurų mokesčių: 12-kos akcinių bendrovių sumokėtų mokesčių indėlis į biudžetą 2023 m. sudarė 198,8 mln. eurų, o trijų viešųjų įstaigų – 2,1 mln. eurų. Didžiausią sumokėtų mokesčių dalį sudarė Sodros ir gyventojų pajamų mokestis (136 mln. Eur), taip pat pridėtinės vertės mokestis (44,6 mln. Eur), dividendai už 2022 m. (14,2 mln. Eur), pelno mokestis (2,9 mln. Eur) ir kiti mokesčiai – taršos, nekilnojamojo turto (3,1 mln. Eur).

Be to,  AB „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) į biudžetą surinko apie 60 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio, kurį krovininio komercinio transporto priemonių valdytojai moka už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais.

Pranešimą paskelbė: Justina Šveikytė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Ministras J. Taminskas Liuksemburge pasirašė deklaraciją dėl netaršių transporto koridorių kūrimo

Ministras J. Taminskas Liuksemburge pasirašė deklaraciją dėl netaršių transporto koridorių kūrimo

Susisiekimo ministras Juras Taminskas Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje kartu su 9 šalių narių transporto ministrais pasirašė deklaraciją dėl TEN-T tinklo infrastruktūros plėtros. Šia deklaracija užtvirtinama iniciatyva sukurti netaršaus sunkiojo elektrinio transporto koridorius ir paspartinti sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros diegimą TEN-T pagrindiniame kelių tinkle Šiaurės-Baltijos jūrų ir Skandinavijos-Viduržemio jūros […]


MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]


Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]


Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]


Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų […]


Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]