Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame pritarė LR alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektui, kurio tikslas mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai. Įstatymo projekte numatyta, kad iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 proc., palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m.
Įstatymu taip pat siekiama, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 proc.
Vyriausybei priėmus teigiamą išvadą, įstatymo projektas bus svarstomas Seime.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento (LAIEK) Martyno Nagevičiaus, įstatymo projekte buvo siūloma nustatyti 41 proc. naftos degalų suvartojimo tikslą, tačiau svarstymui užtrukus metams, 2030 metais galima pasiekti 39 proc. naftos degalų sumažinimo rodiklį.
Mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau 240 šalies bendrovių ir organizacijų.
„Vyriausybei nebuvo lengva apsispręsti, nes tokio ambicingo tikslo įrašymas įstatymo lygiu yra atsakingas sprendimas. Džiaugiamės, kad po ilgų diskusijų, įsiklausius į specialistų ir rinkos dalyvių argumentus, Vyriausybė ryžosi drąsiam sprendimui. Delsimas mažinti naftos vartojimą brangiai kainuoja, todėl tikimės, kad Seimo nariai apsvarstys ir sprendimą priims dar šios pavasario sesijos metu“, – teigė M. Nagevičius.
Delsimo kaina: milijonas – per darbo dieną
LAIEK skaičiavimais, kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų. Jau 542 mln. eurų pasiekusi suma vis auga – vidutiniškai 8,4 euro per sekundę. Remiantis ES Prievolių pasidalinimo reglamentu, šimtamilijoninius nuostolius Lietuvos biudžetas patirs 2027 ir 2032 metais, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų dėl anglies dvideginio mažinimo.
Pasak M. Nagevičiaus, remiantis minėtu reglamentu, Lietuva turės įsigyti ŠESD kvotos skirtumą iš kitų ES valstybių, kurios savo kvotas įvykdė. Siekiant pirkti mažiau kvotų, reikia, kad LR alternatyviųjų degalų įstatymas kuo greičiau būtų svarstomas Seime.
„Tikiuosi, kad įstatymų leidėjai įvertins, kad kuo anksčiau pakeisim naftos degalų vartojimo augimo tendenciją į mažėjimo tendenciją, tuo tos kvotos Lietuvai bus pigesnės“, – vylėsi M. Nagevičius. Priėmus įstatymą dar šioje pavasario sesijoje, rudenį jau būtų galima svarstyti konkrečius pasiūlymus, skatinančius mažinti naftos degalų vartojimą.
Verslas laukia teigiamo signalo
Be to, šio įstatymo itin laukia Lietuvos verslas – pavyzdžiui, įmonės svarstančios investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau kol kas to nedarančios dėl valdžios neryžtingumo, mažinant naftos vartojimo lygį. Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų konkrečiam naftos mažinimo tikslo nustatymui įstatymų lygiu, tuomet verslui būtų pasiųstas teigiamas signalas – investuoti daugiau į žaliąją energetiką, energijos efektyvumo sprendimus.
Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai būtų ypač sunku.
Pranešimą paskelbė: Mindaugas Biliauskas, UAB Headline Agency
Susisiekimo ministras Juras Taminskas Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje kartu su 9 šalių narių transporto ministrais pasirašė deklaraciją dėl TEN-T tinklo infrastruktūros plėtros. Šia deklaracija užtvirtinama iniciatyva sukurti netaršaus sunkiojo elektrinio transporto koridorius ir paspartinti sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros diegimą TEN-T pagrindiniame kelių tinkle Šiaurės-Baltijos jūrų ir Skandinavijos-Viduržemio jūros […]
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]