Atskleidė, kiek iš tiesų kainuoja elektromobilio išlaikymas

Elektromobilius vairuojančių gyventojų išlaidos kelionėms gali būti daugiau negu dvigubai mažesnės nei tradicinių transporto priemonių savininkų. Tad nenuostabu, jog elektrinių automobilių populiarumas pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai auga.

Naujausiais valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje buvo įregistruota 13 301 M1 ir N1 klasės elektromobilių, be to, mūsų šalies keliais važinėja 8 833 įkraunami hibridiniai automobiliai, tad bendras transporto priemonių, kurias galima pakrauti iš elektros tinklo, skaičius siekia 22 134.

Grynųjų elektromobilių skaičius vien per pastaruosius metus Lietuvoje išaugo beveik 40 proc., o per ketverius metus – 8 kartus. Pernai pavasarį šalies gyventojai ir įmonės buvo įsigiję 8 322 M1 ir N1 klasės elektromobilius, tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu jų skaičius siekė vos 1 624. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, grynieji elektromobiliai Lietuvos naujų elektromobilių rinkoje 2020 m. vos viršijo 1 proc., o šiandien jau sudaro 6 procentus.

Važiuoti elektra – pigiausia

Žaliųjų energetikos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo stotelių tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad be akivaizdaus rūpesčio aplinka, vis daugiau gyventojų ir verslo atstovų elektromobilius renkasi ir dėl labai pragmatiškos priežasties – žymiai mažesnių jų eksploatacinių kaštų, ypač jei turima galimybė elektromobilį krauti šalia namų ar įmonės įrengtoje stotelėje ir už elektros energiją mokėti pagal turimą planą.

Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų lengvuoju keleiviniu (M1 klasės) elektromobiliu vidutiniškai kainavo 4,73 euro. Per metus ši suma sumažėjo 1,1 proc., kadangi vidutinė elektros energijos kaina mažėjo nuo 0,277 iki 0,274 Eur/kWh.

Tuo metu dyzelinių automobilių vairuotojų kelionės per metus pabrango 1,7 proc. Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad nuvažiuoti 100 kilometrų lengvuoju dyzeliniu automobiliu pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai kainavo 8,98 euro.

Benzininių automobilių vairuotojai už degalus pirmąjį šių metų ketvirtį mokėjo 3,2 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau jų kelionės vis tiek buvo brangiausios – nuvažiuoti 100 kilometrų A95 markės benzinu varomu automobiliu vidutiniškai kainavo 10,91 euro.

Turintys saulės elektrines išlošia daugiausiai

T. Žilionis pastebi, kad nors dalį apie elektromobilius galvojančių gyventojų nuo tokio pasirinkimo atbaido didesnė nei tradicinių transporto priemonių kaina, tokie kelionių kaštų skirtumai elektromobilių atsiperkamumą nušviečia visai kitomis spalvomis.

„ACEA duomenys rodo, kad europiečiai savo automobiliais per metus vidutiniškai nuvažiuoja 12 tūkst. kilometrų. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis išeina, kad elektromobilio vairuotojas per metus savo kelionėms išleidžia apie 570 eurų, kai tokio paties benzininio automobilio savininko išlaidos sudaro apie 1300 eurų. Verta paminėti, kad ir potencialios remontų išlaidos vairuojant elektromobilį bus mažesnės, nes jis tiesiog turi žymiai mažiau judančių dalių, kurios eksploatuojant transporto priemonę dėvisi“, – sako T. Žilionis.

Tai reiškia, kad elektromobilius pasirinkę ir šalia namų įrengtose stotelėse juos kraunantys gyventojai per penkerius metus gali sutaupyti apie 3,6 tūkst. eurų. Pridėjus paramą, kurią valstybė skiria naujus elektromobilius įsigyjantiems gyventojams, gauname sumą, kuri iš esmės eliminuoja kainos tarp elektrinių ir tradicinių transporto priemonių skirtumą.
Pavyzdžiui, standartinės komplektacijos hibridinė „Hyundai Kona“ versija kainuoja 31 tūkst. eurų, o visiškai elektrinė – 38,5 tūkst. eurų.

Naujus grynuosius elektromobilius įsigyjantiems gyventojams valstybinė Aplinkos projektų valdymo agentūra skiria 5 tūkst. eurų paramą. Naudotų, ne senesnių nei 4 metai, elektromobilių pirkėjams skiriama 2,5 tūkst. eurų kompensacija.
Dar greičiau elektromobilis atsipirktų nuvažiuojant didesnį atstumą arba prie namų įsirengus saulės elektrinę. Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad kraunant elektromobilį ten, kur įrengta elektrinė, 1 kWh savikaina siektų vos 0,1 euro, t. y. 2,7 karto mažiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį buvo rinkoje. Jei elektromobilis būtų kraunamas šviečiant saulei, tam reikalinga energija, sugeneruota tiesiai iš elektrinės, apskritai nieko nekainuotų.

Stotelės įsigijimu rūpintis nebereikia

Pasak T. Žilionio, dalis apie ekologiškas transporto priemones galvojančių žmonių atideda jų įsigijimą manydami, jog esamas viešojo įkrovimo tinklas dar nėra pakankamai išplėtotas, be to, baiminamasi stotelių įsigijimo ir įrengimo kaštų.
Tačiau rinkoje atsiranda sprendimų, kurie leidžia išvengti viso šio galvos skausmo. Pavyzdžiui, žaliųjų energetikos sprendimų bendrovė „Enefit“ siūlo įkrovimo stotelių nuomos paslaugą. Ją pasirinkusiems elektromobilių vairuotojams už stotelę su remonto ir keitimo garantija reikėtų mokėti vos nuo 25,99 euro per mėnesį.

Kartu bendrovė suteikia nemokamą prieigą prie mobiliosios „Enefit Volt Home“ programėlės, kuri leidžia elektromobilį krautis tuomet, kai elektros energija rinkoje kainuoja mažiausiai. Be to, stotelių nuomos paslaugos vartotojai gauna nuolaidas elektros planui ir elektromobilio krovimui viešajame „Enefit Volt“ įkrovimo tinkle, o tai leis sutaupyti energijos pristigus toli nuo namų.

Planuojama, kad šiemet „Enefit Volt“ tinklą papildys apie 300 stotelių, o iki 2026 m. jų skaičius Lietuvoje pasieks 1 000. Bendrovė šiam tikslui yra suplanavusi 10 mln. eurų investicijas.

Šiemet bene daugiausiai tinklo stotelių atsiras prie prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvių.