Automobiliai po eismo įvykio: pirkti ar susilaikyti?

Būna nesiseka ir automobilis „sugriūva“ po pirmo autoįvykio. Kartais apie auto įvykį net nežinant, tiesiog nusiperkamas „idealios būklės“ automobilis, kuriame šie defektai paslėpti.

Istorija gali baigtis ir daug liūdniau, tad automobilių skelbimų portalas Autogidas.lt suremia pečiais su Autopretenzija.lt, kad sąžiningi naudotų automobilių pirkėjai išvengtų ne tik piniginių, bet ir skaudesnių nuostolių, galinčių kainuoti sveikatą ar net gyvybę.

 Autopretenzijos misija tiksliai užkoduota pavadinime – pagalba ir konsultacijos pirkėjui, kai įsigyjamas automobilis su defektais.“ – pristato įmonės įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

„Karts nuo karto gauname skundų, kad kažkas kažką apgavo, ir visada dedame pastangas, kad padėtume nukentėjusiajai pusei. Žinoma, bendraujame ir su policija, kuri jau pradeda tyrimą, atiduodame visus turimus duomenis teisėsaugos institucijoms, kad būtų išsiaiškinta apgavystė ir atkurtas teisingumas.“, – pasakoja Autogido vadovas Vytautas Raudonius. Taigi dalinamės dažniausiai pasitaikančiais atvejais, kaip sukčiauja automobilių po eismo įvykių pardavėjai ir kaip laiku susekti, kad kažkas čia ne taip.

Svarbiausia – saugumas

Automobilių gamintojai vis daugiau dėmesio skiria vairuotojų ir keleivių bei kitų eismo dalyvių saugumui. Automobilio kėbulas konstruojamas taip, kad eismo įvykio metu jo sudedamosios dalys, tarsi sugerdamos smūgį, deformuotųsi. Tai yra – kad monokokas išliktų ir standus, bet kartu šiek tiek deformuotųsi, tokiu būdu apsaugodamas vairuotoją ar keleivius nuo sužalojimų.

Kaip žinome, daugiausia žalos padaroma, kai įvyksta šoninis smūgis, nes būtent čia apsauga silpniausia. To priežastis – iš šonų esančios tik durys ir dalis kėbulo, todėl jei į automobilį trenkiasi kita transporto priemonė iš šono ar automobilis šonu trenkiasi į kliūtį (medį, stulpą, kt.), vairuotojas automatiškai trenkiasi į automobilio metalines konstrukcijas, jei nuo jų neuždengia suveikusios šoninės sėdynių ar lango saugos sistemos.

Jei automobilis trenkiasi priekiu ar į automobilio galą įvažiuoja kitas automobilis, situacija mažiau pavojinga dėl didesnio kiekio apsaugų. To priežastis tiek vadinamosios pasyvios apsaugos (saugos diržai), tiek kitos – saugos pagalvės, piro užtaisai, kurie dar labiau įtempia diržus, kad vairuotojas ir keleiviai liktų kuo arčiau sėdynės atlošo. Taip pat priekyje esantis variklis ir lonžeronai įvykio metu deformuojasi ir „sugeria” didelę dalį smūgio, kuris persiduoda į kėbulą.

Automobilių gamintojai specialiai montuoja kėbulą su deformacinėmis vietomis, kurios susilanksto kaip armonika, jei patiriamas smūgis. Kai po eismo įvykio automobilio kėbulas atstatomas tinkamai, šios vietos turi būti pakeistos neapgadintomis, nes priešingu atveju jos nesuveiks tinkamai ir „nesugers” smūgio, kaip buvo numatyta gamintojo. Maža to, didelė tikimybė, kad gali dar labiau sužaloti automobilio vairuotoją, keleivius ar aplinkinius.

Ne visi pažeidimai pastebimi

Tuo atveju, kai per eismo įvykį patirtą smūgį automobilio dalys nebūna surinktos tinkamai, rizikuojama patirti dar rimtesnių pasekmių. Praktikoje pasitaiko, kai neatsakingi meistrai taupydami sukčiauja ir naudodami įrankius sugadintas dalis ištempia į ilgį, kiek įmanoma, o vėliau, užuot sugadintas dalis pakeitę į tvarkingas, užmaskuoja defektus storu glaisto sluoksniu. Šis sukietėja ir smūgio metu tampa mirtinu kietu daiktu, lekiančiu dideliu greičiu į priešais esantį kitą automobilį, žmones ar kitą objektą.  

Pasitaiko atvejų, kai automobilio apdailos dalys, kurios turėtų sušvelninti smūgį, pritvirtinamos netinkamomis medžiagomis, pavyzdžiui, kniedėmis, arba apskritai nepritvirtintos, tuomet smūgio metu jos taip pat gali smarkiai sužaloti žmones.

Kokios grėsmės dažniausiai pasitaiko Lietuvoje?

Būna, kad sukčiaujantys žmonės saugos sistemas pašalina arba tiesiog apvynioja izoliacija ar kita medžiaga, suveržia plastikiniais dirželiais ir sudeda atgal, o elektronikos sistemos laiduose įmontuoja vadinamus apgavikus. Dėl jų kompiuteris neaptinka defektų, visi parametrai rodo, kad neva sistema paruošta veikimui, nors iš tiesų ji neveikia. Dar blogiau, jei vairuotojo ar keleivio saugos pagalvių uždengimus sukabina metalinėmis kabėmis ir laikikliais, šie, suveikus saugos pagalvėms, užuot apsaugoję, sminga į veidus.

Todėl pirkdami naudotą automobilį visais atvejais kėbulo vientisumą pamatuokite naudodami ruletę ir atlikite kelis matavimus. Tam jums reikės automobilį pakelti ir iš apačios. Jei yra paslėptų defektų, matuojant atstumus nuo tokių pačių taškų, galima pastebėti, kad jie neatitinka tokių pačių vietų kitoje automobilio pusėje. Taip pat investavus daugiau ir įsigijus dažų storio matuoklį, galite patikrinti, ar ant kėbulo nėra glaisto, ar dažų sluoksnis vienodas. Taip pat storesnėse kėbulo vietose, tokiose kaip slenksčiai ir kėbulas, galima pamatyti, ar jie nebuvo pažeisti.

Nerizikuokite dėl savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikatos ar net gyvvybės. Apsidrauskite iš anksto – pirkdami dėvėtą automobilį, pasinaudokite „Autopretenzijos“ pagalba. Patyrę specialistai padės išsiaiškinti, ar automobilis apskritai yra tinkamas, o jei tinkamas – ar saugu juo naudotis, kaip spręsti iškilusias problemas ir pan.

Pranešimą paskelbė: Julija Martinkevičienė, UAB Horizontal Media