Lietuvos transporto ir logistikos sektorius 2023 metais išlaikė stabilų augimą ir generavo 18,8 mlrd. eurų pajamų. Pernai taip pat išaugo keleivių vežimas – visų rūšių transportu vežta beveik 7 proc. daugiau keleivių.

„Nors 2023-ųjų pradžioje vyravo ekonominio neapibrėžtumo nuotaikos, Lietuvos transporto bei logistikos sektorius išlieka konkurencingas. Labiausiai tam įtakos turėjo padidėję tiek tarptautinių, tiek vidaus krovininio kelių transporto krovinių srautai. Kartu pastebime, kad vis daugiau gyventojų keliauja viešuoju transportu ir geležinkeliais, o Lietuvos aviacijos sektorius taikosi į naujas aukštumas“, – sako Susisiekimo ministerijos analitikė, Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Natalija Baranauskienė.

Preliminariais duomenimis, per pirmus tris 2023 m. ketvirčius Lietuvos transporto paslaugų eksportas siekė 6,83 mlrd. eurų. Investicijos į sektorių išaugo kone trečdaliu, iki 1,62 mlrd. eurų.

Palyginus šių ir praėjusių metų rezultatus, krovinių vežimas įvairių rūšių transportu padidėjo 11 proc. (iki 156 mln. tonų), iš jų keliais – 20 proc. (120 mln. tonų). Geležinkeliais pernai vežta 12 proc. mažiau (27,2 mln. tonų) krovinių, jūrų transportu – 11 proc. mažiau (6,47 mln. tonų), per šalies oro uostus – 6 proc. mažiau (20,1 tūkst. tonų), vidaus vandenų transportu – 3,3 proc. daugiau (1,47 mln. tonų). 2023 m. vasaros pabaigoje baigtas vienas svarbiausių pastarųjų metų projektų – Nemuno laivybos kelio modernizavimas.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir įsigaliojusių sankcijų įvairiems krovinių vežimams iš Rytų mažėjo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Estijos krovinių vežimai geležinkelių transportu: Latvijoje ir Estijoje geležinkeliais gabenta atitinkamai 26 proc. ir 31 proc. mažiau krovinių.

Praėjusiais metais Klaipėdos uosto krovos apimtis sudarė 32,7 mln. tonų (9 proc. mažiau nei 2022 m.). Bendras Latvijos uostų krovos kritimas pernai siekė apie 21 proc., Estijos – apie 29 proc.

Klaipėdos uosto rezultatus antrus metus iš eilės gerino konteinerių krova – pernai Klaipėdoje krauta daugiau kaip 1,05 mln. TEU (standartizuotų konteinerių vienetų). Pagal šį rodiklį Klaipėdos uostas išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų.

Didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą, aktyviai ieškoma naujų rinkų ir veiklos diversifikavimo galimybių, pritraukiamos investicijos, modernizuojama ir plečiama uosto infrastruktūra. Pernai Klaipėdos uostas investavo apie 98 mln. eurų: iki 15,5 metro išgilintas uosto kanalas, rekonstruota daugiau kaip kilometras krantinių, atlikti kiti darbai. 2024–2027 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą suplanuota investuoti 234 mln. eurų.

Iš viso Lietuvą su pasauliu 2023 m. jungė 95 oro maršrutai. Vilniaus oro uostas praėjusiais metais iš viso siūlė 57 maršrutus, Kauno – 32, Palangos – 6. Planuojama, kad turimi įvairūs investiciniai mechanizmai ir skatinimo priemonės 2024 m. atvers galimybes toliau gerinti šalies pasiekiamumą ir augti tradicinių oro bendrovių veiklai, dažnės skrydžiai į svarbius aviacijos centrus ir sostines Europoje. Jau dabar oro bendrovės yra pranešusios apie šiemet pradedamus maršrutus į Dubajų, Lisaboną, Hamburgą. Lietuvos oro uostai ir toliau intensyviai derasi su oro vežėjais dėl kitų verslui ir turizmui aktualių krypčių.

Pernai lėktuvais Lietuvoje skrido daugiau nei 6 mln. keleivių – 12 proc. daugiau nei 2022 m. Autobusais ir troleibusais vežta 321 mln. (+6,9 proc.), geležinkeliais – 5,04 mln. (+7,5 proc.), o vidaus vandenimis – 2,8 mln. keleivių (-0,9 proc.).

Tarptautiniai traukinių maršrutai taip pat sulaukė didelio susidomėjimo: naująjį traukinio maršrutą Vilnius–Ryga vien 2023 m. pabaigoje spėjo išbandyti 1,3 tūkst. keleivių, o tarp Vilniaus ir Varšuvos bei Krokuvos keliavo maždaug 38 tūkst. keleivių.

Parengta vadovaujantis Valstybės duomenų agentūros, Lietuvos banko, AB „Lietuvos geležinkeliai”, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos oro uostų duomenimis.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija