Ekspertė prognozuoja: žalioji krovininė laivyba Lietuvą iškels į pasaulio lyderius

Transeuropiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje. Pirmąjį šio strateginio plano etapą  inicijavo AB Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD).  – ES ir nacionalinio biudžeto lėšų pagalba Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki Atmatos žiočių praėjusį rudenį baigta statyti bei rekonstruoti daugiau nei pusė tūkstančio upės vagą reguliuojančių bunų ir tai iš esmės pagerino laivybos sąlygas. Atnaujintą trasą jau sėkmingai išbandė krovininiai laivai. Tačiau planuojama žengti kitą itin ambicingą žingsnį – 260 km ilgio Nemuno kelyje turėti elektrinių krovininių laivų flotilę.

Planui pritarė Europos investicijų bankas  

VVKD yra pasirašiusi partnerystės sutartį su Europos investiciniu banku (EIB), pagal kurią ši institucija skatins žaliąją krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenyse. EIB užsakymu viena kompetentingiausių pasaulyje Nyderlandų konsultacinė bendrovė „Panteia“ atliko šio išskirtinio projekto galimybių studiją. Tarptautinėje ekspertų komandoje dirbusi  Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkė, transporto ekonomistė dr. Elena Plotnikova atskleidžia, kad studija patvirtino, jog mūsų šalyje vystyti vidaus vandenų laivybą yra tikslinga dėl daugelio priežasčių – ekonominių, aplinkosauginių, socialinių. Daugiau krovinių gabenant tvariu vandens keliu būtų pigiau, mažėtų oro tarša, autotransporto intensyvumas magistralėje Kaunas – Klaipėda, įvyktų mažiau skaudžių autoįvykių, kuriuose nukenčia ir žūva žmonės.

„Su vandens transporto sektoriumi nesusijusi visuomenės dalis stereotipiškai tebegalvoja, kad laivyba Lietuvoje sunyko negrįžtamai. Iš tiesų turime didžiulį potencialą vystyti pramoninę, keleivinę, rekreacinę laivybą ne tik Nemunu. Įsivaizduokime, kad sėdame į keleivinį laivą prie Baltojo tilto Vilniaus centre ir išlipame prie Vytauto tilto Kauno senamiestyje… Tikiu, kad ateityje taip tikrai bus.

Kadaise Nemuno kelias mūsų pramonę ir žemės ūkį  jungė su Europa, sovietmečiu Nemunu taip pat buvo gabenami kroviniai, kursavo keleivinės „raketos“ į Nidą ir Klaipėdą. Privatizacijos laikotarpis vidaus vandenų laivininkystei buvo sudėtingas ir sektoriaus raida kuriam laikui buvo sustojusi. Bet tai ne vien Lietuvos, o visos Rytų Europos problema, nes norint palaikyti vidaus vandens kelių laivybą, reikalinga ir valstybinė strategija, ir atitinkamas finansavimas, kaip tai yra išvystytose tokios laivybos šalyse – Vokietijoje ar Nyderlanduose“, – kalba dr. E. Plotnikova.

Transporto ekonomistė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje tarp Kauno ir Klaipėdos neturime tiesios geležinkelio linijos. Ateities planų ją nutiesti girdisi, tačiau tai užtruktų daug laiko ir labai brangiai kainuotų. O Nemuno vandens kelias jau yra.

Verslo požiūris vienbalsiai teigiamas

AES prognozuojama, kad iki 2050 m. bendrasis gabenamų  krovinių kiekis išaugs iki 60 proc. Lietuvos prognozės irgi rodo analogišką tendenciją.  Pastaraisiais dešimtmečiais krovinių vežimas mūsų šalyje jau yra labai išaugęs ir daugiausia pervežimų vyksta automobilių transportu. Apimtims dar augant,  atitinkamai daugės ir aplinkosaugos problemų, kurios kertasi su užsibrėžtu tikslu iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimato kaitai žemynu. Be to, kiekvienam autovilkikui reikalingas vairuotojas, o tai aštrins ir taip opią darbo jėgos problemą mūsų šalyje“, – teigia dr. E. Plotnikova, prieš porą metų VVKD užsakymu drauge su kolegomis iš VDU ŽŪAprof. dr. Stasiu Slavinsku ir doc. dr. Milita Vienažindienė įgyvendinusi mokslinį projektą, kuriame buvo modeliuojamas  ir vertindamas laivybos maršruto Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipėdos poveikis aplinkai ir ekonominis efektyvumas gabenant krovinius. Modeliavimas ir išsamūs palyginamieji poveikio išorinėms sąnaudoms gabenant krovinius skirtingų tipų laivais vietoje krovininio autotransporto vertinimai patvirtino teigiamą poveikį sąnaudų sumažėjimui.

Dirbdama Nyderlandų konsultacinės bendrovės „Panteia“ komandoje dr. E. Plotnikova rinko duomenis apie krovinių kiekius, poreikį ir terminus, analizavo statistikos duomenis. Komanda susitiko ir su Lietuvos verslo atstovais, suinteresuotais krovinių gabenimu – UAB  „Kesko Senukai Lithuania“, AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, UAB „Imlitex Holdings“, AB „Volfas Engelman“ ir kt.

Dr. E. Plotnikovos teigimu, verslo požiūris į galimybę gabenti krovinius vandens keliu vienbalsiai yra teigiamas.EIB užsakymu atliktos galimybių studijos rezultatai taip pat buvo pristatyti LR Susisiekimo ir Finansų ministerijose. 

Numatyta pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų

AB Vidaus vandens kelių direkcija vadovo Vladimiro Vinokurovo teigimu, modernizavus laivybos kelią atsivėrė reali perspektyva nemažą dalį krovinių gabenti vandens transportu ir taip sumažinti sunkiojo transporto srautus  automobilių keliuose – pirminiame etape planuojama per metus Nemuno upe pergabenti iki 100 tūkst. t. krovinių. Be to, atnaujintas vandens kelias atveria naujas galimybes ir turistinės bei rekreacinės laivybos plėtrai.

„Viena pagrindinių VVKD strateginio plano dalių – elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas. Lietuva būtų pirmoji Europoje, turinti elektrinį vidaus laivyną. Esame numatę pastatyti šešis elektrinius stūmikus ir 12 baržų. Elektrinių laivų flotilės ir infrastruktūros sukūrimo nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto vertė sieks daugiau nei 75 mln. eurų. Kelionė truktų apie 20 valandų su 20- 30 min. sustojimu ties Jurbarku pakeisti baterijoms.

Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai ir puikus būdas gabenti stambiagabaričius krovinius“, – reziumuoja VVKD direktorius V. Vinokurovas.

Pranešimą paskelbė: Elena Bagdonavičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija