Statistiniai duomenys rodo, kad kelionės lėktuvu yra saugiausios susisiekimo priemonės. Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) skelbiamais duomenimis, 2022 m. buvo atlikta 32,2 mln. skrydžių, o iš šio didelio skaičiaus tik 39 skrydžiai baigėsi avarijomis. Daugiausia lėktuvų avarijų nutinka pakilimo ir nusileidimo etapuose, kuriuose oro transporto priemonė būna arčiausiai žemės.
Remiantis „Boeing“ statistiniais tyrimais, 16 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyksta pakilimo ir pradinio kilimo metu, o 29 proc. – artėjimo tūpti ir tūpimo metu. Šiais momentais lėktuvo greitis, aukštis būna mažiausi, atliekama daugiau manevrų ir yra daugiau kitų lėktuvų erdvėje.
Incidentas Japonijos oro uoste
Praėjusią savaitę Tokijuje tūpdamas „Japan Airlines“ lėktuvas susidūrė su Japonijos pakrančių apsaugos tarnybos lėktuvu. Keleivinis lėktuvas užsiliepsnojo, o kitame lėktuve, skridusiame padėti nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo, žuvo pakrančių apsaugos tarnybos nariai.
Pasak Vilniaus Gedimino techniko universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) lektoriaus, aviacijos eksperto Vinco Šnirpūno, dar sunku kalbėti apie tikslią avarijos priežastį, tačiau galima išskirti, kas vis dėlto galėjo turėti įtakos šiai avarijai.
„Orlaiviai susidūrė dėl blogos koordinacijos tūpimo-kilimo take. Tūpimas yra pats pavojingiausias skrydžio etapas, kuris reikalauja maksimalaus budrumo iš įgulos, skrydžių vadovų ir antžeminių tarnybų, – teigia aviacijos ekspertas. – Visų pirma, reikia padėkoti ir pagirti japonų avialinijų įgulą, kuri suvaldė keleivius ir išgelbėjo visas 376 gyvybes. Orlaiviui patyrus avariją – susidūrus su kitu orlaiviu, esančiu ant tūpimo tako – įgula nepasimetė ir teisingai pagal instrukciją įvykdė keleivių evakuaciją.“
Aviacijos eksperto teigimu, pats sudėtingiausias ir pavojingiausias skrydžio etapas yra orlaivio tūpimas, reikalaujantis maksimalaus budrumo iš įgulos, skrydžių vadovų ir antžeminių tarnybų. Žinoma, orlaivio techninė būklė taip pat turi būti tinkama atlikti saugų tūpimą.
Avarija kelia svarbių klausimų
Anot VILNIUS TECH eksperto V. Šnirpūno, šiuo metu aviacijos įmonėse yra naudojamos procedūros ir metodai, kurių pagalba yra įvertinama kiekvienos aviakompanijos skrydžio rizika:
„Visos organizacijos, kurios dalyvauja aviacijoje ir yra tiesiogiai susijusios su skrydžiais, yra įdiegusios Saugos vadybos procesus (SMS), kurios leidžia identifikuoti arba modeliuoti situacijas, esančias labai arti prie incidento ar avarijos. Jeigu nustatomos tokios situacijos, organizacija turi imtis prevencinių veiksmų, kad skrydžio rizika būtų sumažinta, tuo pačiu ir avarijos tikimybė yra sumažinama iki nulio.“
Tačiau incidentas Japonijoje, pasak V. Šnirpūno, kelia daug klausimų: „Kyla klausimas, kodėl orlaivis nesustojo o įriedėjo į kilimo-tūpimo taką? Kodėl pasienio tarnybos orlaivis negirdėjo, kad kitas orlaivis leidžiasi į tą patį taką? Kodėl tupiantis orlaivis nepastebėjo kad kitas orlaivis yra ant tako? Kodėl skrydžių vadovai nepastebėjo, kad du orlaiviai yra ant to pačio tako tuo pačiu metu? Į visus šiuos klausimus, manau, atsakys detalus avarijos tyrimas.“
Nors kelionės lėktuvu statistiškai išlieka saugiausiu būdu keliauti, lėktuvų avarijos dažnai sukelia didžiules baimes. Avarijų akivaizdoje svarbu tikrinti saugos sistemas bei oro uosto padalinių komunikaciją ne tik nukentėjusioje šalyje, bet ir viso pasaulio oro uostams.
Remdamasi tikimybėmis, IATA apskaičiavo, kad žmogus turėtų skristi po vieną skrydį per dieną 25214 metų, kad patirtų nors vieną gyvybei pavojingą atsitikimą.
Pranešimą paskelbė: Simona Uksaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]