Lietuvos oro uostai per 2023 metus aptarnavo daugiau nei 6 mln. keleivių, tai yra net 12 proc. daugiau nei 2022 metais. Fiksuojama, kad skrydžių skaičius per 2023 metus taip pat augo – buvo 4,5 proc. didesnis negu prieš metus ir viršijo 53 tūkstančius.

„Jei lygintume ne bendrą skaičių, o 2023 metų keleivių srautus specifiškai į Vakarų šalis su tais, kurie ta pačia kryptimi buvo 2019 metais – mes jau esame pralenkę prieš pandemiją buvusias apimtis. Aviacijos bendras vaizdas per pastaruosius kelerius metus mūsų regione yra stipriai pasikeitęs, skrydžiai Rytų kryptimis nebevyksta, todėl tapo sudėtinga lyginti pernykštę situaciją su, pavyzdžiui, 2019 metų padėtimi ir jos bendrais rodikliais. Kalbant bendrai – augimo tempas tikrai matomas ir tik stiprės  2024 metais“, – sako Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Viena iš svarbiausių 2023 metų tendencijų – tradicinių oro bendrovių veiklos apimčių augimas Lietuvos oro uostuose. Keletas pavyzdžių: bendrovė „Finnair“ žiemos sezonu jau vykdo po keturis skrydžius per dieną Vilnius-Helsinkis, „Lufthansa“ skrydžius į Frankfurtą vykdo dukart per dieną, kompanija SAS vykdo 19 skrydžių per savaitę tarp Vilniaus ir Kopenhagos, į Stokholmą per savaitę jau vykdoma 12 skrydžių. Oro bendrovė „Austrian Airlines“ skrydžius tarp Vilniaus ir Vienos rengia tris kartus per savaitę. Belgijos bendrovė „Brussels Airlines“ skrydžius į Briuselį vykdo keturis kartus per savaitę. Lenkijos oro vežėja „LOT Polish Airlines“ vykdo iki 32 skrydžių per savaitę į Varšuvą.

Didžiausiu pernykščiu proveržiu ekspertas vadina rekordinius Kauno oro uosto rezultatus – 1,3 mln. aptarnautų keleivių, tai  – maždaug 12 proc. daugiau net lyginant su 2019 metais.

Pasak T. Zitikio, kryptingo augimo požymiai atsispindi ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bei Palangos oro uostų rezultatuose, todėl tikėtina, jog šiemet pagreitis bus išlaikytas ir aviacijos sektoriaus indėlis į šalies ekonomiką bus dar svaresnis. Aviacijos ekspertas prognozuoja, jog, paklausai keliauti orlaiviais pasaulyje augant rekordiniu tempu, šiemet bendri keleivių srautai Lietuvos oro vartuose jau bus panašūs į 2019 metų, kai siekė apie 6,5 milijono.

Keleivių srautai augo sparčiau už skrydžius

2023 m. per Lietuvos oro uostus keliavo daugiau kaip 6 mln. keleivių. Palyginimui, 2022 metais skrido 5,35 mln., 2021 m. – 2,47 mln. keleivių.

Daugiausiai aptarnauta Vilniaus oro uoste –  4,4 mln. keleivių, kai 2022 metais buvo  3,9 mln. keleivių. Kauno oro uostas praėjusiais metais aptarnavo 1,3 mln., o 2022 metais – 1,16 mln. keleivių. Palangos oro uoste aptarnauta 307 tūkst. keliautojų, kai 2022 metais – 275 tūkstančiai.

Pasak T. Zitikio, skrydžių apimtys Lietuvos oro uostuose augo nuosaikiau negu keleivių srautai, o tai lėmė globalus orlaivių trūkumas, kuris bus juntamas ir šiemet.

Bendrovės duomenimis, skrydžių srautas 2023 m. buvo beveik 4,5 proc. didesnis negu 2022 metais. Iš viso pavyko atstatyti 85 proc. skrydžių srauto, fiksuoto 2019 metais. Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 53 tūkst. skrydžių. 2022 m. šis skaičius siekė beveik 51 tūkstantį.

Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 38,7 tūkstančio. Užpernai čia aptarnauta 36,7 tūkst. skrydžių. Kauno oro vartai aptarnavo 10,7 tūkst. skrydžių – apie 2 proc. daugiau negu prieš metus. Panašus (1,3 proc.) augimas fiksuotas ir Palangoje, kur pernai aptarnauta per 3,7 tūkst. skrydžių.

Išlaikė maršrutus ir skatino skrydžius

Maršrutų skaičius pernai Lietuvos oro uostuose išliko stabilus ir buvo 3 proc. didesnis lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. Iš viso Lietuvą su pasauliu 2023 m. jungė 95 maršrutai. Vilniaus oro uostas metų eigoje iš viso siūlė 57 maršrutus, Kauno – 32, Palangos – 6.

„Viena svarbiausių praėjusių metų naujovių – įgyvendintas naujas skrydžių skatinimo modelis, kuris užtikrina skrydžių tęstinumą į Lietuvai strategiškai svarbų Londono centrą (Londono Sitis). Pagal šį modelį bus galima Lietuvą sujungti su kitais svarbiais aviacijos centrais ir Europos sostinėmis, tam šiemet bus skiriamos bendros tarpinstitucinės pastangos ir investicijos“, – sako T. Zitikis.

Krovinių apimtys kiek sumažėjo

Per 2023 metus Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau kaip 20 tūkst. tonų krovinių – 5,8 proc. mažiau palyginti su 2022 metais.

Didžiausia dalis krovinių teko Vilniaus oro uostui – per 14,8 tūkst. tonų (2022 m. čia gabenta beveik 16 tūkst. tonų krovinių). Kauno oro uoste tiek 2022 m., tiek 2023 m. pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių.

Efektyvi infrastruktūra – raktas į augimą

Žvelgdamas į ateitį Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas T. Zitikis sako, kad svarbiausių rodiklių augimo pagreitis labai priklausys nuo esamos infrastruktūros plėtros – strateginių projektų įgyvendinimo efektyvumo.

„Šiemet Vilniuje tęsis naujo keleivių išvykimo terminalo statybos – bus pradėti vidaus įrengimo darbai ir svarbus technologijų diegimo etapas. Kauno oro uoste bus išplėstas šiaurinis peronas ir prasidės statybos plečiant keleivių terminalą, kad būtų galima aptarnauti šešis keleivinius skrydžius vienu metu vietoj dabar galimų keturių. Kaune taip pat bus išplėstos tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės keleiviams ir kitos zonos. Visa tai leis 2025 metais sudaryti galimybes visame oro uostų tinkle aptarnauti 10 mln. keleivių per metus“, – pastebi T. Zitikis.

Suplanuota, kad šiemet vyksiančios statybos Vilniuje ir Kaune nesutrikdys operacijų – oro uostai veiks įprastu režimu. Naujų terminalų patogumą, technologijų naujoves ir didesnį pralaidumą keleiviai galės pajusti jau 2025 metais. 

Pranešimą paskelbė: Tadas Vasiliauskas, AB Lietuvos oro uostai