Įelektrinta ateitis: Baltijos regionui – pavyzdys iš Skandinavijos

Komentuoja startuolio VOOL įkūrėjas ir generalinis direktorius Juhanas Härmas.

Palyginti neseniai, Švedijos sostinės Stokholmo politikai nusprendė, kad jau nuo 2025 m. į miesto centrą nebegalės patekti benzinu ir dyzelinu varomos transporto priemonės. Viena to priežasčių yra didžiulė oro tarša, kuri sukelia dideles sveikatos problemas įvairaus amžiaus žmonėms.

Ryžtingi Stokholmo politikų veiksmai kovojant su prasta oro kokybe apims 20 kvartalų teritoriją miesto centre, išsiskiriančiame judriomis prekybinėmis gatvėmis ir dangų raižančiais biurų pastatais. Draudimas įsigalios nuo kitų metų gruodžio 31 d., o išimtys bus taikomos tik policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonėms. Kalbama, kad vėliau draudimas bus pritaikytas ir kituose rajonuose.

Baltijos šalyse – nuosaikesnė pozicija

Ko gero, nieko nebestebina tai, kad Švedijos sostinė ėmėsi tokio kardinalaus žingsnio. Juk pati valstybė visada žengia ambicingus žingsnius ekologijos ir darnaus vystymosi srityje. Jų nustatytas precedentas gali tapti geru pavyzdžiu Baltijos šalims pasistengti gyventi tvariau ne tik „ant popieriaus“.

Pavyzdžiui, Estijoje veikia mokestinė lengvata, orientuota į mažiau taršių automobilių plėtrą. Nuo 2021 m. spalio nulinės emisijos motorinėms transporto priemonėms taikoma registracijos mokesčio išimtis. 2021–2025 m. laikotarpiu asmenims, turintiems baterijų energija varomus automobilius, galioja kasmėnesinė 170 eurų mokestinė išskaita iš pajamų mokesčio.

Tuo tarpu Lietuvoje – taikoma mokestinė lengvata įsigyjant naują ar naudotą elektromobilį, taip pat skiriama kompensacija už utilizavimui atiduotą taršų automobilį. Prieš keletą metų Vilniaus senamiestyje, siekiant kovoti su transporto priemonių tarša ir ją nulemiančiomis spūstimis, įvestas kilpinis eismas. Kaune – planuojama apmokestinti transporto priemonių įvažiavimą į senamiestį. Vis dėlto, kol kas nėra aišku, nei nuo kada įsigalios ši tvarka, nei kokia ji bus.

Tačiau, ar tik tokių priemonių užtenka įgyvendinti tvarumo tikslus ir sukelti elektromobilių revoliuciją?

Kaip elgiasi kiti Europos didmiesčiai?

Visos iniciatyvos tiesiogiai atliepia Europos Sąjungos (ES) „55% tikslo“ iniciatyvą iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. Verta turėti omenyje ir tai, kad nuo 2035 m. visoje ES bus oficialiai uždrausta prekiauti naujais automobiliais su vidaus degimo varikliais.

Kokia situacija Vakarų Europoje? Ir kiti Europos didieji miestai transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais planuoja ar jau taiko įvairius apribojimus bei mokesčius, taip kovojant su oro tarša ir skatinant gyventojus persėsti į žalesnį transportą.

Pavyzdžiui, Paryžius ketina iki 2030 m. iš miesto išguiti degalais varomus automobilius. Visoje Prancūzijoje yra ne vienas miestas, į kurį įprastu automobiliu galima įvaižiuoti tik sumokėjus specialų mokestį. Tokia praktika yra taikoma ir Vokietijoje.

Panašiai yra ir Madride. Ten galima atsidurti pakankamai plačioje nulinės emisijos zonoje, į kurią niekaip nepatektų senesni, itin taršūs automobiliai. Žinoma, tenykščiai gyventojai turi tam tikrų išimčių, bet ir jų greit neliks.

Tuo metu Londonas gerokai išplėtė mažos taršos zoną, nustatydamas didžiules rinkliavas tiems, kurie į ją įvažiuoja taršiomis transporto priemonėmis. Mokesčio mokėti nereikia važiuojantiems netaršiais automobiliais. Tad įvairių iniciatyvų, ribojimų ir sprendimų sąrašas visoje Europoje vis plečiasi.

Skandinavai žengia dar toliau

Skandinavijos šalys ekologijai skiria bene didžiausią dėmesį ir gali būti vadinamos lyderėmis šioje srityje. Ir ne veltui. Vien Norvegijoje dar 2021 m. daugiau nei pusė visų parduodamų naujų automobilių sudarė elektromobiliai – jų dalis dabar yra išaugusi iki 86 proc. Kaip pavyko pasiekti tokius rezultatus? Norvegai ne tik ėmėsi aktyvios įkrovimo stotelių plėtros, bet ir elektromobiliams pritaikė didžiules mokestines išimtis bei panaikino miestų rinkliavas, o intensyviose gatvėse leido naudotis tik viešajam transportui skirtomis eismo juostomis.

Švedija pasiryžo iki 2030 m. pasiekti ambicingą tikslą: šalies keliuose tuomet važiuos milijonas elektromobilių. Žinoma, tai nėra vien tik ambicingi skaičiai, bet ir įsipareigojimas, kurį palaiko įvairios iniciatyvos: dosnios elektrinio transporto įsigijimo subsidijos, mokesčių sumažinimas, pirmenybė transporto eisme.

O kaip gi Danija? Iki 2030 m. šalis tikisi uždrausti prekybą naujais, benzinu arba dyzelinu varomais automobiliais. Kad tai pavyktų pasiekti, jos vyriausybė plečia elektromobiliams skirtą infrastruktūrą, elektrinių transporto priemonių savininkams siūlo įvairias finansines paskatas. Be to, Danija investuoja į šviečiamąsias kampanijas, skirtas atkreipti dėmesį į aplinkosaugines ir ekonomines naudas, kurių laukiama išplėtus netaršaus transporto naudojimą.

Kas laukia mūsų?

Žinoma, sunku lygintis su gerokai į priekį išsiveržusiais skandinavais. Tačiau tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas ir nieko nebedaryti ekologijos srityje. Priešingai, turime susitelkti ir kryptingai judėti tikslo link. Tam nereikia pavienių iniciatyvų – reikalinga išsami ir nuosekli strategija, kuri apimtų valstybės paskatas pirmenybę teikti elektra, o ne taršiukuru varomam transportui. Joje taip pat turėtų atsispindėti būtinybė plėtoti viešąją elektromobiliams skirtą infrastruktūrą.

Ateities vizija yra aiški: ji – įelektrinta. Ko reikėtų pasimokyti iš mūsų kaimynų skandinavų yra tai, kad norint, jog elektromobiliai taptų dominuojančia transporto priemone, reikia tiek politinių sprendimų, tiek ir kultūrinių pokyčių. Kaimyninėms valstybėms sparčiai pereinant prie ekologiško transporto, Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms tenkantis iššūkis – ryžtingai vadovauti pokyčiams ir žengti pirmyn arba rizikuoti bet kurią akimirką atsilikti pasaulio ekologijos lenktynėse.

Pranešimą paskelbė: Monika Spruntulytė, UAB „Bosanova”