Siekiant spartinti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūros projektų įgyvendinimą, jiems Lietuvoje siūloma suteikti ypatingos valstybinės svarbos statusą. Tokiam Susisiekimo ministerijos pasiūlytam įstatymo projektui šiandien posėdyje pritarė Vyriausybė.

„Šiandieniniame geopolitiniame kontekste atsparios transporto sistemos sukūrimas ir jos sujungimas su Europos transporto tinklais – vienas prioritetinių ne tik susisiekimo, bet ir gynybos tikslų. Vėlavimai, atsirandantys parengiamuosiuose etapuose, yra viena didžiausių kliūčių, dėl kurių stringa projektų įgyvendinimas ir kyla rizika nustatytais terminais neužtikrinti Transeuropiniam transporto tinklui keliamų reikalavimų. Ypač svarbu, kad šis įstatymo projektas nustatys konkretų terminą, per kurį pradėtas projektas turi pasiekti statybų etapą, ir leis paspartinti TEN-T tinklo plėtrą Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pasiūlymu numatoma visiems TEN-T tinklą įgyvendinančių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikyti Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą valstybei svarbių projektų teritorijų planavimui tvarką. Tikimasi, kad tai suteiks daugiau aiškumo planuojant teritorijas ir rengiant projektų įgyvendinimo planus, palengvins finansavimo užtikrinimą.

Tai jau ne pirmas įstatymų paketas, kurio tikslas – spartinti valstybei svarbius TEN-T projektus ir turėti efektyvias jungtis su Europos Sąjunga (ES). Pasak susisiekimo ministro, Lietuva turi atsakingai rengtis visiškam TEN-T tinklo reikalavimų užtikrinimui ir sistemiškai spręsti iššūkius, kilusius spartinant „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektų statybas. Siekiant nutiesti europinės vėžės geležinkelio liniją į Klaipėdą ar pritaikyti transporto infrastruktūrą karinio mobilumo reikmėms, būtina sukurti teisinę bazę, įgalinančią efektyvesnį didelių transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo procesą.

Šiam įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.

TEN-T tinklas jungia ES valstybių narių sostines ir didžiuosius ES miestus, jūrų ir oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus. Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, magistralinis kelias Klaipėda–Kaunas–Vilnius, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, Kauno intermodalinis terminalas ir kiti svarbūs transporto infrastruktūros objektai.

Lietuvos siūlymu, 2024 metais tikimasi Lietuvos TEN-T tinklą papildyti europine geležinkelio vėže į Klaipėdą ir karinio mobilumo jungtimis.

TEN-T reglamentas nustato pagrindinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti pagrindinis ir visuotinis TEN-T transporto infrastruktūros tinklas. Reglamentas taip pat nustato, kad pagrindinio TEN-T tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 m., o visas TEN-T tinklas – iki 2050 m.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija