Gyventojai gali nemaloniai nustebti atvykę prie artimųjų kapaviečių – jas nuniokoja ne tik vėjas, bet ir vagys

Jau visai čia pat Visų šventųjų diena ir Vėlinės, kai gyventojai tradiciškai vyksta aplankyti artimųjų kapaviečių. Vis dėlto, kasmet fiksuojami atvejai, kai gyventojai randa suniokotus kapus ar sugadintus paminklus. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai kapavietes nuniokoja didelis vėjas bei piktavaliai asmenys, o vidutinė suma padarytai žalai padengti siekia apie 650 eurų.

 Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, kapavietės neretai nukenčia nuo didelio vėjo, ypač kai paskutiniu metu stichinės nelaimės atneša vis didesnių nuostolių šalies gyventojams.

 „Pastaruoju metu gyventojų turtas patyrė nemažų nuostolių dėl didelio vėjo, ir artimųjų kapavietės nėra išimtis. Pasitaiko atvejų, kai nulūžęs medis ar jo šaka sudaužo antkapį, o griūnantis paminklas gali apgadinti ir greta esančią kapavietę. Vertinant paskutinių septynerių metų žalas, vidutinė nuostolio išmoka siekė kone 700 eurų“, – situaciją komentuoja A. Juodeikis.

Anot draudimo eksperto, labai gaila, tačiau ne tik gamta atneša skaudžių nuostolių. Kapavietes vis populiariau įrengti taip, kad joms reikėtų kuo mažiau priežiūros, o tai yra patogu ilgapirščiams. 

„Kapinėse išties pasitaiko vagysčių, vandalizmo atvejų ir kitų nemalonių incidentų, kai piktavaliai nusiaubia kapavietes. Prieš kelerius metus esame susidūrę su situacija, kai buvo pavogta didelė angelo skulptūra, todėl išmokėjome 1,5 tūkst. eurų nuostoliui padengti. Ilgapirščius vilioja ir įvairios skulptūros, vazos, paminklai, kryžiai.

Kita vertus, pastebime, kad žmonės kapavietes įrengia subtiliau, vis populiarėja didelės granito plokštės. Tačiau joms įskilus taip pat tenka sumokėti nemažą sumą už jų sutvarkymą, tokiu atveju draudimo apsauga padeda išvengti finansinių nuostolių“, – sako „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

 Kaip teigia A. Juodeikis, susidomėjimas kapaviečių draudimu paprastai išauga lapkričio mėnesiais. Tai natūralu, nes apsilankę prie artimųjų kapų, gyventojai neretai aptinka žalą ar fiksuoja kapavietės elementų vagystę.

 „Draudimo apsauga taikoma stacionariems kapaviečių elementams, pavyzdžiui paminklams, antkapiams, tvorelėms, suoliukams. Visgi, draudime galioja ir išimtys, pavyzdžiui, laikini mediniai paminklai arba neturintys pamato objektai nėra draudžiami“, – sako A. Juodeikis.

Ekspertas taip pat pastebi, kad dažniausiai kapavietes draudžia vyresnio amžiaus gyventojai, dažniausiai moterys.

„Daugiausiai šią apsaugą drauge su turto draudimu renkasi 52-67 metų amžiaus grupės gyventojai. Tai suteikia saugumo, kad dėl vagių ar gamtos stichijų sukeltų nuostolių nereikės susidurti su papildomomis išlaidomis ir rūpesčiai“, – pastebi A. Juodeikis.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kapavietes daugiausiai draudžia didmiesčių Kauno, Vilniaus, Panevėžio gyventojai, o taip pat mažesnių miestų gyventojai, gyvenantys Zarasuose, Vilkaviškyje, Marijampolėje.

Pranešimą paskelbė: Patricija Astrauskaitė, Salve Agency