Orams vėstant ir vis anksčiau temstant, vairuotojams kelyje svarbu būti itin budriems – ankstyvą rudenį ir pavasarį fiksuojamas didesnis laukinių gyvūnų aktyvumas. Kasmet Lietuvos keliuose užregistruojama eismo įvykių, kai automobiliui susidūrus su gyvūnu nukenčia ar net žūsta žmonių. Nors elektromobiliai keliuose yra gerokai tylesni, ekspertai vienbalsiai ragina vairuotojus vis tiek neprarasti budrumo, nes tai tikrai neapsaugo nuo susidūrimo su gyvūnu.

„Tyliai veikiantys elektromobiliai neapsaugo nuo susidūrimo rizikos. Mūsų statistika byloja, kad ir elektromobilių vairuotojai patenka į rimtus eismo įvykius, kitokios tendencijos šiuo aspektu, palyginti su vidaus degimo varikliais, nepastebėtume. Susidūrimai su gyvūnais gali lemti didelę žalą, jeigu pažeidžiami specifiniai elektromobilio mazgai, motorai ir baterijos. Pavyzdžiui, neseniai buvo atvejis, kai, patekęs į tokią akistatą, vos prieš mėnesį iš salono išvažiavęs elektromobilis liko neremontuotinas, o žala siekė 27 tūkst. eurų“, – sako draudimo bendrovės „If“ Transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad dauguma elektromobilių yra nauji, todėl žalos gali reikšmingai paliesti ir finansiškai, jeigu nepasirūpinama kasko draudimu elektromobiliams.

Elektromobilių tylą pažabojo ES Komisija

Vis daugiau vairuotojų renkasi elektromobilius dėl ekologinių priežasčių ir dėl to, kad jie sukelia mažai triukšmo. Būtent pastaroji elektromobilių ypatybė, kurią daugelis laiko pranašumu, kelia didelį susirūpinimą saugumo aktyvistams – jie baiminasi, kad, didėjant elektra varomų transporto priemonių skaičiui, iškyla papildomų grėsmių. Ypač tuomet, kai elektromobiliai rieda nedideliu, maždaug 20 km/val., greičiu – važiuojant didesniu greičiu, šios transporto priemonės yra labiau girdimos dėl padangų keliamo triukšmo.

„Dėl šios priežasties nuo 2019-ųjų liepos ES Komisijos deleguotuoju reglamentu nustatyta, kad visi nauji elektromobiliai, važiuodami nedideliu greičiu, turi skleisti triukšmą ir būti girdimi. Šiuo tikslu naujai gaminamuose elektra varomų automobilių ir hibridų modeliuose turi būti įrengtas specialus saugos įtaisas – akustinė transporto priemonės įspėjimo sistema“, – sako G. Jasaitė.

„Nissan“, „Hyundai“ ir „Citroën“ markių automobilių gamintojams atstovaujančio autocentro „Fakto Auto“ automobilių pardavimų vadovas Dominykas Leonovas sako, kad šiandien jau nenusipirksi elektromobilio, kuris riedėdamas lėta eiga neskleistų specialaus garso.

„Šis garsas išties padeda atkreipti dėmesį į lėtai judantį elektromobilį, išgirdęs neįprastą garsą, natūraliai atkreipi dėmesį. Tiesa, vis dar eksploatuojami ir tylieji elektromobiliai, kurie buvo įsigyti ir registruoti seniau, dar prieš įsigaliojant naujai europinei tvarkai“, – teigia D. Leonovas.

Kita vertus, anot „If“ Transporto žalų grupės vadovės, vien garsas nuo pavojaus susidurti su laukiniu gyvūnu neapsaugos – dažniausiai tokios avarijos įvyksta užmiesčio keliuose, kuriuose leidžiamas didesnis greitis, tad nėra jokio skirtumo, kokiu automobiliu važiuojama, – gyvūnai reaguoja į šviesą.

M. Čepulis: svarbu pastebėti pirmąjį gyvūną

Gamtininkas Marius Čepulis pritaria: esant nuolatiniam srautui gyvūnai reaguoja į šviesą, pamato automobilį ir, nesuvokdami jo greičio, išbėga į kelią.

„Gyvūnai nebėga į kelią šiaip sau – jie traukia į mitybos plotus arba iš jų grįžta. Jeigu kelias kerta jų mitybos plotus ir poilsio vietas, jie nuolat tuo keliu migruoja ir jiems visiškai nesvarbu, kokie automobiliai ten važinėja“, – sako M. Čepulis.

Kalbėdamas apie specialius švilpukus, galinčius atbaidyti laukinius gyvūnus, M. Čepulis pabrėžia, kad dažnai gyvūnai juos išgirsta per vėlai.

„Kai kurie gyvūnai mato automobilius, suvokia, kad jie važiuoja, ir tuo metu nešoka į kelią. Kiti bėga keliu net nesižvalgydami. Treti lekia paskui savo šeimos narius, todėl, jei vairuotojas, praleidęs vieną gyvūną, nesustoja, didelė tikimybė, kad tuoj iššoks antras. Pavyzdžiui, šernų bandos niekas nesustabdys – jie lėks per kelią nesižvalgydami. Elniai kartais pristabdo, bet jeigu jų bėga daug, nestoja. Vairuotojui svarbiausia laiku pastebėti pirmąjį gyvūną“, – sako gamtininkas.

Nuo avarijų gelbsti budrumas ir išmanūs sprendimai

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prieš kiekvieną kelionę ragina pasirūpinti, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas – derėtų patikrinti, ar švarūs langai, ar veikia žibintai. Jei yra galimybė, keliones reikėtų rinktis šviesiuoju paros metu.

Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 131, pranešantį, kad įvažiavote į kelio ruožą, kuriame esama didelės tikimybės susidurti su gyvūnu.

Pamačius gyvūną ir stengiantis jį nubaidyti, nereikėtų gąsdinti signalizuojant artimosiomis ir tolimosiomis šviesomis, nes išgąsdintas gyvūnas gali tapti neprognozuojamas. Laukinius gyvūnus gali išgąsdinti ir perteklinis garsinio signalo naudojimas.

Dar vienas patarimas: ant kelio stovintį gyvūną derėtų apvažiuoti ne iš tos pusės, į kurią nukreipta jo galva.

Bendradarbiaudama su šalies mokslininkais, LAKD viename kelio Kaunas–Zapyškis–Šakiai ruožų išbandė naują informavimo apie laukinius gyvūnus įrangą. Judėjimą tamsiuoju paros metu užfiksavusi išmani įranga įjungia raudonos spalvos signalus, kurie įspėja vairuotojus apie gyvūną, priartėjusį prie važiuojamosios dalies.

Pranešimą paskelbė: Milda Lomsargienė, „If P&C Insurance AS“ filialas