Įdėti skelbimą

Ruduo pasitinka transporto spūstimis – jas lemia ir gatvių pralaidumas, ir gyventojų įpročiai

1

Ruduo pasitinka transporto spūstimis – jas lemia ir gatvių pralaidumas, ir gyventojų įpročiai

Rugsėjį į Vilniaus gatves grįžusios transporto spūstys primena liūdną statistiką, kad vidutiniškai vilniečiai kamščiuose praleidžia maždaug 35 minutes per dieną arba 136 valandas per metus. Ekspertai įvardija dvi pagrindines to priežastis – infrastruktūros silpnybės ir gyventojų įpročiai. Deja, tyrimai rodo, kad  ligi šiol didžioji dalis miestiečių savo kelionėms renkasi asmeninį automobilį, užuot naudojęsi alternatyviais keliavimo būdais.  

Net 30 proc. vilniečių automobilį vairuoja kasdien, o 20 proc. – kelis kartus per savaitę. Palyginimui, viešąjį transportą savo kasdienėms kelionėms renkasi apie 19 proc., o dviratį – vos 3 proc. Vilniaus gyventojų, atskleidžia nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas tyrimas „Gyvenimo kokybė“.

„Nuolat analizuodami judėjimą Vilniaus mieste, matome, kad transporto spūstys susidaro dėl vienu metu rytais ir vakarais konkrečiomis kryptimi pajudančių didelių automobilių srautų. Iš esmės svarbiausia kamščių priežastis yra ta, kad vilniečiai nepakankamai lanksčiai renkasi kelionės būdą ir daugiausiai juda nuosavu automobiliu“, – situaciją komentuoja Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. 

Anot jo, rudenį naują transporto spūsčių bangą sukelia ir beprasidedantys mokslo metai. „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, Vilniaus aukštosiose mokyklose mokosi apie 65 tūkst. studentų, bendrojo lavinimo mokyklose yra apie 67 tūkst. mokinių, o ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko apie 23 tūkst. darželinukų. Pasak J. Damidavičiaus, kasdienės studentų, mokinių ir jų tėvų kelionės į ugdymo įstaigas, darbovietes, būrelius ir atgal, ir lemia didžiąją dalį rudeninių transporto spūsčių Vilniuje.

Keliavimo įpročius formuoja infrastruktūra

„Darnu Group“ tyrimas parodė, kad kamščius sukelia ne tik atėjęs ruduo, bet ir miesto infrastruktūros silpnybės. Pavyzdžiui, miestiečiai gatvių kokybę vertina 6,1 balo iš 10, o gatvių pralaidumą – vos 5,7 balo. Taip pat itin žemai Vilniuje vertinama ir paslaugų pasiūla – 6,3 balo iš 10, o tai lemia, kad miestiečiai vis daugiau migruoja po miestą ir ieško jiems reikalingų komercinių ir socialinių paslaugų.

„Keliavimo įpročiams, taigi, ir kamščių formavimuisi mieste, esminę įtaką daro gyvenamoji vieta bei aplink ją esanti infrastruktūra. Kuo lengviau ir greičiau galima pasiekti darželius, mokyklas, parduotuves ar gydymo įstaigas, tuo labiau mažėja poreikis keliauti automobiliu. Kai praeities sprendimų užkoduotas problemas šiandien tenka spręsti aktyviai investuojant į alternatyvaus transporto paslaugas ir infrastruktūrą, ateitis priklauso nuo atsakingo vystytojų ir miesto valdžios požiūrio – vykdant plėtrą atskirose teritorijose būtina užtikrinti kuo įvairesnes paslaugas ir patogias jungtis jas pasiekti ne automobiliu, o pėstute ar alternatyviomis transporto priemonėmis“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.

Įmonės atstovė teigia, kad alternatyvios transporto priemonės – dviratis ar paspirtukas – Vilniuje kol kas yra tik pramogos ir laisvalaikio, o ne kasdienio susisiekimo priemonės. Apie 17 proc. apklaustųjų jas naudoja kartą ar kelis kartus per savaitę, apie 20 proc. – kartą ar kelis kartus per mėnesį. Skaičiai nėra itin pozityvūs kalbant ir apie viešąjį transportą – autobusu ar troleibusu kartą per savaitę ir dažniau važinėja 30 proc. vilniečių, o 32 proc. viešuoju transportu teigia važiuojantys bent kartą per mėnesį ar dažniau. 

Be to, maždaug 6 iš 10 vilniečių teigia apskritai nevažinėjantys dviračiu ar paspirtuku, o viešuoju transportu niekada nevažinėja apie 18 proc. apklaustųjų, rodo „Darnu Group“ tyrimo „Gyvenimo kokybė“ duomenys.

Infrastruktūra gerės, o kelionės keisis

Pasak judumo eksperto J. Damidavičiaus, kasdien į Vilniaus centrą atvyksta ir išvyksta apie 150 tūkst. automobilių. Siekiant mažinti jų srautą, priimami strateginiai automobilių eismo reguliavimo sprendimai, sparčiai plečiama alternatyvaus susisiekimo infrastruktūra, kurios plėtros apsukos artimiausiais metais tiktai didės. Todėl ir keliavimo mieste įpročiai, ypač centrinėje jo dalyje, neišvengiamai keisis.

Vilniaus Darnaus judumo plane yra numatyta, kad 2030 m. automobiliu būtų atliekama apie 30 proc. visų kelionių (šiuo metu – 45 proc.). Lygiai taip pat 30 proc. vilniečių kelionių turėtų vykyti viešuoju transportu, o apie 30 proc. – pėsčiomis. Siekiama, kad naudotojų dviračiais ar paspirtukais skaičius išaugtų bemaž 5 kartus, o šias transporto priemones savo kelionėms rinktųsi 7,5 proc. gyventojų.

„Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, pastaraisiais metais sparčiai kuriamas dviračių takų tinklas, įrengiamos ramaus eismo zonos, kuriose dėl eismo organizavimo subtilybių mažinamas transporto eismas, o tranzitinis automobilių srautas nukreipiamas į aplinkkelius. Lygiagrečiai gerinama ir viešojo transporto kokybė – buvo atnaujinami autobusų ir troleibusų parkai, koreguojami ir optimizuojami maršrutai“, – teigia J. Damidavičius.

Specialisto teigimu, šiuo metu mieste jau driekiasi apie 150 km kokybiškos dviračių infrastruktūros, įrengta 2,5 tūkst. dviračių stovų, planuojama, kad kasmet bus įrengiama dar po 1000 dviračių stovų. Infrastruktūrą pagerina įrengiamos dviračių gatvės, numatoma, kad iki 2030 metų Vilniuje jau bus įrengta apie 190 km dviračių trasų. Vaikščioti pėstute vilniečius skatina ir sparčiai vystoma pėsčiųjų takų infrastruktūra,  skaičiuojama, kad Vilniuje jau yra nutiesta apie 1,5 tūkst. takų, o dar 9,2 km planuojama nutiesti šiemet.

Tyrimą „Gyvenimo kokybė“ atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri apklausė 1024 respondentus, reprezentuojančius visus Vilniaus gyvenamuosius rajonus. Tyrimas atliktas 2023 m. pirmąjį pusmetį. Šis tyrimas tęsia „Darnu Group“ 2020 m. atliktą „Laimingiausio rajono“ tyrimą, kuriame paaiškėjo vilniečiams svarbiausi kokybiško mieste kriterijai: susisiekimas, saugumas, švara ir tvarka, žaliosios ir laisvalaikio erdvės bei paslaugų pasiūla.

Pranešimą paskelbė: Eglė Lauciūtė, Integrity PR, UAB

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]