Šiuo metu visuomenei pristatomos trys europinės vėžės geležinkelio plėtros alternatyvos. Kaip prioritetinė įvardijama galimybė Panevėžio tarptautinę keleivinę geležinkelio stotį įrengti miesto teritorijoje – vakarinėje dalyje. Šio sprendinio pasirinkimas kurtų didžiausią naudą ne tik Panevėžio miesto, bet ir viso regiono vystymuisi.

„Galime drąsiai teigti, kad „Rail Baltica“ – istorinis Europos masto megaprojektas, turėsiantis milžiniškos teigiamos įtakos daug veržlesniam viso Panevėžio regiono vystymuisi. Šiandien sprendžiame klausimus, kurie jau netolimoje ateityje duos didžiulius dividendus – skatins urbanistinę plėtrą, didins investicinį potencialą, o tai lems sukurtas darbo vietas, naujas galimybes verslui, turizmo sektoriaus plėtrą, sąlygas greitai ir patogiai keliauti. Tokie pokyčiai kuria patrauklią aplinką jauniems specialistams, jaunoms šeimoms, todėl projektas gali tapti išskirtiniu mūsų regiono privalumu. Tačiau svarbu racionaliai įvertinti siūlomas alternatyvas ir pasirinkti tą, kuri kurs didžiausią pridėtinę vertę. Ir rengėjams, ir mums akivaizdu – daugiausia regionas laimėtų, jei keleivinė stotis būtų įrengta miesto teritorijoje“, – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Lietuvos teritorijoje iš viso yra numatytos trys „Rail Baltica“ tarptautinės keleivinės stotys – Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Pasak Panevėžio mero, miesto teritorijoje įrengta tarptautinė stotis leistų išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą – padėtų Panevėžio regionui tapti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu traukos centru.

„Iš Europos miestų praktikos matome, kad tarptautinės geležinkelių keleivinės stotys didžiausią naudą kuria tuomet, kai veikia ne periferijoje, o urbanizuotose teritorijose. Tuomet pastebimas akivaizdus socialinis, ekonominis augimas, turizmo plėtra ne tik mieste, bet ir regione. Todėl, kai kalbame apie tarptautinę keleivinę stotį ir milžinišką jos kuriamą potencialą, privalome rinktis regionui naudingiausią sprendimą ir juo pasinaudoti. Negalime praleisti istorinės galimybės augti ne tik Panevėžiui – visam regionui“, – pabrėžia R. Račkauskas.

Tarptautinė keleivinė stotis Panevėžio mieste paskatintų miesto vakarinės dalies plėtrą. Čia būtų sudarytos sąlygos kurtis smulkiam ir vidutiniam verslui, paslaugų centrams, prekybos vietoms, apgyvendinimo įstaigoms, biurams ir kitoms paslaugoms, kurios kuriasi šalia lankytojų srautų. Šalia tarptautinės keleivinės geležinkelio stoties planuojama projektuoti viešąsias erdves, laukimo zonas, papildomas rekreacines vietas ir pan. Tarptautinė stotis skatintų unikalių ir reikšmingų erdvių, kultūrinių objektų plėtrą, prisidėtų prie bendro miesto ir regiono vystymosi, augimo.

Tarptautine vėže keliaus ne tik šalies gyventojai, bet ir užsienio turistai. Atsižvelgiant į tai, planuojama pasiūlyti platų paslaugų, veiklų spektrą, kuris juos skatintų aplankyti ir pažinti Panevėžio regioną. Todėl šalia tarptautinės geležinkelio stoties planuojama įrengti autobusų terminalą, numatomos kitos investicijos į susisiekimo infrastruktūrą, kurios svarbios ne tik turistams, bet ir gyventojams.

Tokia plėtra nebūtų įmanoma renkantis kitas projekto alternatyvas. Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas bus statomas netoli Panevėžio rajone esančio Gustonių kaimo, kur numatytas krovininis depas, krovinių terminalai, krovos ir karinės technikos aikštelės. Visa su projektu „Rail Baltica“ susijusi infrastruktūra privalo atitikti Europos Sąjungos bei NATO karinės infrastruktūros reikalavimus, todėl tektų apriboti statybos, teritorijos lankymo galimybes, būtų sudėtingiau užtikrinti traukinių srautus, o tai reiškia mažesnes investicijų galimybes regionui, jo gyventojams bei čia veikiančiam verslui.

„Rail Baltica“ – didžiausias šio amžiaus geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.   bei jungtį Kaunas–Vilnius.

Keleivinis traukinys naująja vėže skrietų 249 km/val. greičiu, krovininio greitis siektų 120 km/val. Pagal numatytą projektą daugiau nei 400 km iš Panevėžio į Taliną greitasis traukinys įveiktų per 2 val. 39 min, o kelionė į Varšuvą užtruktų apie 4 val.

„Rail Balticos“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatyta 2030-aisiais. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Pranešimą paskelbė: Loreta Kaškelienė, Panevėžio miesto savivaldybės administracija