AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pagal kelių valdymo efektyvumo rodiklį, 39 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių 2022 m. neatitiko kelių valdymo efektyvumo rodiklio. 2021 m. šį rodiklį atitinkančių kelių buvo 40 proc. viso asfaltuoto valstybinės reikšmės kelių tinklo. Tai rodo, kad dėl nuoseklių investicijų pirmąkart nuo DBI indekso stebėjimo pradžios Lietuvoje pavyko stabilizuoti kelių su asfalto danga būklę, ji nebeblogėja ir pradeda gerėti.
Susisiekimo ministerija yra iškėlusi direkcijai strateginį tikslą, kad iki 2035 m. prastos būklės kelių dalis sumažėtų iki 15 proc. Šiuo tikslu per 2021–2035 m. laikotarpį planuojama rekonstruoti ir kapitaliai suremontuoti iš viso apie 850 km rajoninių kelių, įvykdyti apie 2000 km ruožų paprastųjų remontų bei 420 km kelių su žvyro danga stiprinimo darbų.
„Pastaraisiais metais skyrus keliskart didesnes Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų proporcijas kelių remontui, šiemet fiksuojamas Lietuvos kelių būklės stabilizavimas pirmą kartą nuo 2019 metų. Kad situacija ir toliau gerėtų, būtina nuosekliai didinti finansavimą kelių remontui ir priežiūrai. Iš viso šiais metais kelių plėtrai ir priežiūrai numatoma panaudoti apie 750 mln. eurų ir tai yra didžiausia keliams skiriama suma per pastaruosius keletą metų“, –sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, siekiant pagerinti šalies kelių būklę imamasi kompleksinių priemonių, nuosekliai didinamos ir investicijos.
„Kelių būklę įvertinančio rodiklio kad ir nedidelis, tačiau pagerėjimas – reikšmingas pasiekimas, rodantis, kad investicijos nukreipiamos teisinga linkme. Vis tik kelių projektų įgyvendinimo tempai ir apimtys priklauso nuo skiriamo finansavimo, kurio gerokai per mažai, kad pasiektume ženklų proveržį. Kad laiku įgyvendintume visus suplanuotus strateginius projektus, tačiau tuo pačiu neapleistume ir kitų visuomenei jautrių ir reikšmingų dalykų, tokių kaip griūvantys tiltai, magistralinių šalies kelių būklė, rajoniniai keliai ir investicijos skiriamos jiems per savivaldybes, dviračių takų plėtra, mums trūksta lėšų. Todėl kaskart sprendžiame tą patį rebusą, kam skirti prioritetus, o kurių darbų nedaryti ar daryti lėčiau“, – sako M. Švaikauskas.
Pasak jo, Lietuvos automobilių kelių direkcijos skaičiavimais, vien kitiems metams prie planuojamo gauti finansavimo, papildomai reikėtų daugiau nei 400 mln. eurų. Kasmet, LAKD vystant ir įgyvendinant naujus strateginius susisiekimo projektus, o kelių būklei blogėjant, infrastruktūrai senstant, lėšų poreikis tik auga.
Kelių direkcijos vadovas taip pat pabrėžė, kad dangos būklės gerinimas yra viena iš kompleksinės veiklos krypčių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos investicijos bendrai apima ir kitas, į infrastruktūros gerinimo plėtrą ir eismo saugą orientuotas priemones, tokias kaip Via Baltica ir kitų kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimas, tiltų statyba ir remontas, sankryžų įrengimas ir kitos inžinerinės eismo saugumo priemonės.
Kelių valdymo efektyvumo rodiklis vertinamas dangos būklė indeksu (DBI). DBI leidžia įvertinti viso kelių tinklo asfalto dangos būklės lygį, nustatyti atskirų kelio ruožų suirimo lygį, nustatyti ar nagrinėjamos atskiros kelio dangos charakteristikos atitinka joms keliamus kokybinius reikalavimus ir palyginti atskirų kelio ruožų būklę viso tinklo mastu. DBI naudojamas kaip vienas iš rodiklių sudarant ir Valstybinės reikšmės kelių ruožų su asfalto danga remontų prioritetines eiles.
Kelių dangų būklę charakterizuojantys rodikliai yra vieni iš svarbiausių rodiklių atliekant kelių priežiūros ir remontų planavimą. Pagrindiniai kelių dangų būklę charakterizuojantys rodikliai yra kelio dangos išilginis nelygumas, dangos šiurkštumas, vėžių gylis, skersinio profilio nukrypimas (nuolydis), dangos pažaidos (plyšiai, išdaužos, lopai). Šiuos rodiklius Lietuvos automobilių kelių direkcija kasmet nustato atlikdama valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga būklės tyrimus.
Matavimai atliekami pasitelkiant modernią lazerinę įrangą, pagal kurios surinktus duomenis atliekami DBI skaičiavimai.
Pranešimą paskelbė: Neda Černiauskaitė, Lietuvos automobilių kelių direkcija
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]