Įdėti skelbimą

Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

Nors keleivių srautai Lietuvos oro uostuose jau beveik grįžo į prieš pandemiją fiksuotas apimtis, bet Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, infliacijos šuolis, energijos kainos ir kitos priežastys dar neleido pakartoti 2019-aisiais pasiektų organizacijos finansinių rezultatų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) pajamos praėjusiais metais siekė 44,7 mln. eurų ir buvo 54 proc. didesnės nei 2021 m., tačiau 2019 m. lygio, kai buvo gauta 48,5 mln. eurų pajamų, nepasiekė. Dėl pandemijos sukeltų keliavimo ribojimų pastaruosius kelis metus patyrusi nuostolių, įmonė 2022 m. uždirbo beveik 3,2 mln. eurų pelną (2019 m. pelnas siekė 14 mln. eurų).

„Gerėjantys veiklos rezultatai patvirtina, kad mūsų vykdoma strategija atliepia situaciją ir, nepaisant reikšmingai išaugusių sąnaudų, pinigų srautus pavyko suvaldyti bei pasiekti tvarų augimą. Prie to svariai prisidėjo ir tai, kad Lietuvos oro uostų komanda gebėjo greitai reaguoti į sparčiai augančius keleivių srautus ir skrydžių skaičius, augant veiklos apimtims operatyviai atstatyti reikiamus resursus ir lygiagrečiai pradėti arba tęsti svarbiausius infrastruktūros plėtros projektus“, – sako Eglė Čiužaitė, Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė.

2019-ųjų rekordų dar nepakartojo

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, žmonių keliavimo įpročiai grįžta, bet keleivių skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio, todėl ir teikiamų aviacinių paslaugų paklausa pernai išliko mažesnė nei rekordiniais 2019 metais. LTOU aviacinės veiklos pajamos 2022 m. siekė 26,5 mln. eurų ir buvo 42 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Nors lyginant su rekordiniais 2019 metais, kuomet šis rodiklis siekė 31,5 mln. eurų, dar fiksuojamas daugiau nei 15 proc. atsilikimas.

Užtat Lietuvos oro uostams pavyko sparčiau auginti pajamas kitame svarbiame segmente, būtent – neaviacinių paslaugų. Iš neaviacinės veiklos pernai gauta 18,1 mln. eurų pajamų (2021-aisiais jos siekė 10,2 mln. eurų, 2019-ais – 17 mln. eurų).

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo nuo 8 mln. iki 15,4 mln. eurų praėjusiais metais. Valstybės įmonė uždirbo beveik 3,2 mln. eurų grynojo pelno (2021 m. patyrė 703 tūkst. eurų nuostolį). Rekordiniais 2019 m. fiksuotas 13,6 mln. eurų grynasis pelnas.

Planuose – stambūs investiciniai projektai

Artimiausiais metais tikimasi išlaikyti pajamų augimą, tačiau jis bus nuosaikesnis, kadangi Lietuvos oro vartų pajėgumai beveik išnaudoti. Siekiant juos padidinti suplanuota ir jau pradėta įgyvendinti ambicinga infrastruktūros atnaujinimo investicijų programa, kuri 2023–2025 metais pareikalaus daugiau nei 100 mln. eurų lėšų. Stambiausi artimiausių metų investiciniai projektai – Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto atvykimo ir išvykimo erdvių atnaujinimas bei išplėtimas.

„Per pandemiją stambūs investiciniai projektai buvo sustabdyti, tačiau dabar, matant daug daugiau ir lokalių, ir pasaulinių aviacijos atsigavimo ženklų, jie grįžo į darbotvarkę. Šiems nacionalinės reikšmės projektams kruopščiai ir atsakingai ruošiamės, kad jie būtų įgyvendinti kokybiškai, laiku ir nesukeliant papildomų nepatogumų keleiviams“, – sako I. Kunigėlytė.

Sąnaudos gerokai ūgtelėjo

Lietuvos oro uostams iššūkių ir toliau kels sąnaudų augimas. Pernai, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, LTOU sąnaudos padidėjo daugiau nei trečdaliu. Tam įtakos turėjo ne tik nusidėvėjimas ir amortizacija, išaugusios investicijos į  darbuotojus, bet ir įvairios ilgalaikio turto priežiūros, remonto bei komunalinės sąnaudos.

Pavyzdžiui, rekordiniais 2019 m., kuomet įmonės veiklos apimtys ir pajamos buvo dar didesnės, jos sąnaudos siekė 25,8 mln. eurų. Pernai šis rodiklis buvo 14 proc. didesnis ir viršijo 29 mln. eurų.

„Tiek pernai, tiek šiais metais jaučiame stiprią infliacijos įtaką sąnaudoms, paraleliai įmonė siekia didinti savo veiklos efektyvumą ir tvarumą. Visa tai turėjo įtakos tiek mūsų kainodaros pokyčiams, tiek finansiniams rezultatams prieš mokesčius“, – pastebi I. Kunigėlytė.

Detalią 2022 m. finansinę ataskaitą galima rasti Lietuvos oro uostų puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos

Apie Lietuvos oro uostus:

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Gabija Žiūkaitė, UAB „Fabula ir partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]