Gegužės mėnesį pastebima didžiausia žvėrių migracija šalyje, o tai byloja ir skaičiai, kai automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais yra didžiausi. Vairuotojai raginami jau dabar būti itin dėmesingais kelyje – „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad pernai buvo išmokėta beveik 3 milijonai eurų, siekiant atlyginti nuostolius kelyje, susidūrus su žvėrimis.
Skaudžios vairuotojų patirtys
Įprasta manyti, kad atidūs turi būti tik tie vairuotojai, kurie gyvena rajonuose, priemiesčiuose, tačiau tai nėra tiesa – žvėrys į kelius išbėga ir didžiuosiuose miestuose. Viena šalies vairuotoja pasakoja apie pernai metų nemalonią patirtį, kai padarė avariją, šeimos automobiliui susidūrus su jaunu briedžiu.
„Apie 22 val. vakaro įvažiavome į Vilniaus miesto teritoriją, buvo nemažai automobilių, bet pats kelias buvo neapšviestas, o važiuojamoji dalis – niekaip neatitverta. Jaunas briedis iššoko lyg iš niekur, jo neapšvietė nei mūsų automobilio, nei kitų važiavusių automobilių žibintai.
Jei gyvūnas stovi kelkraštyje, galbūt dar galima spėti sustabdyti automobilį, tačiau jei žvėris išbėga į kelią – pamatyti jį ir sustoti net nelabai yra laiko, todėl skaudaus susidūrimo išvengti faktiškai neįmanoma“, – patirtimi dalinasi vilnietė.
Kitas vairuotojas pasakoja, kad prieš keletą metų teko susidurti su briedžiu ir skaudžiomis tos avarijos pasekmėmis.
„Mano susidūrimas įvyko apie 23 val. vakaro, netoli Rykantų. Tuo keliu teko važiuoti daug kartų ir iki tol nebuvau sutikęs žvėrių kelyje. Visgi tą vakarą žibintai staiga apšvietė briedžio kojas ir patį žvėrį, viskas įvyko per sekundės dalį – kai pajutau stiprų smūgį, net nespėjau paspausti stabdžių.
Važiavau apie 70-80 km/h greičiu, tačiau atvykę pareigūnai patvirtino, kad nebuvo stabdymo žymių ir kliūties išvengti nebuvo įmanoma.
Kadangi automobilis buvo žemas – gyvūnas jį beveik perskrido, kliudydamas viršutinę stogo atramą vairuotojo pusėje. Jei automobilis būtų aukštesnis (kaip Toyota Auris, BMW 5 serija, Škoda Octavia), tikėtina, kad gyvūnas pataikytų į priekinį stiklą ir pasekmės būtų skaudesnės“, – pasakoja vilnietis.
Jis teigia, kad su keleiviu atsipirko tikrai ne tokiais baisiais sužalojimais, kaip kartais nutinka. Nuo smūgio buvo stipriai patemptas sprandas, supjaustyti krumpliai, įsikąstas liežuvis, nulaužti 3 dantys, veidas bei rankos nusėtos mažais įdūrimais nuo stiklo šukių.
„Po įvykio automobilis buvo nebetinkamas eksploatuoti eisme dėl geometrijos pažeidimų. Gaila, kad neturėjau papildomo draudimo nuo susidūrimo su gyvūnais kelyje, todėl už automobilį iš automobilių laužyno gavau tik 400 eurų“, – sako nukentėjęs vairuotojas.
Auga nuostoliai, didžiausias pikas gegužę
Kaip rodo Lietuvos policijos duomenys, per ketverius metus automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvoje padaugėjo daugiau nei 100 procentų. Lietuvoje užregistruotų susidūrimų su gyvūnais kelyje 2017 metais buvo kiek daugiau nei 2,4 tūkst. atvejų, o 2021 metais registruota daugiau nei 5 tūkst. atvejų.
„Lietuvos draudimo“ atstovas pritaria, kad nuostoliai auga, o taip pat ir kainos patirtiems nuostoliams atlyginti.
„Gegužė išties pati pavojingiausia šiuo klausimu – pernai šį mėnesį vairuotojams už patirtus nuostolius išmokėjome daugiau nei 300 tūkst. eurų, o 2021 metų gegužę – daugiau nei 260 tūkst. Pavyzdžiui tų metų balandį nuostolių skaičiai siekė 190 tūkst., o pernai metų balandį išmokėjome 188 tūkst. eurų patirtoms žaloms padengti“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.
Jis pažymi, kad pernai per visus metus vairuotojams buvo išmokėti beveik 3 milijonai eurų nuostoliams padengti, susidūrus su žvėrimis kelyje. Bendrovė fiksavo daugiau nei 1,2 tūkst. tokių susidūrimų praėjusiais metais.
Gegužę – daugiausia briedžių ir stirnų
Kaip teigia draudimo ekspertas, gegužės mėnesį daugiausiai migruoja briedžiai ir stirnos. Pastarosios į kelią išbėga dažniausiai.
„Visgi susidūrimai su briedžiais būna brangiausi, nes prilygsta avarijai su sunkiasvore transporto priemone. Be to, briedžiai yra aukšti, tamsūs, todėl juos sunku pastebėti, žibintai neapšviečia akių, kurios paprastai žibėtų iš tolo. Briedžiai po smūgio virsta į priekinį stiklą, ypač jei automobilis aukštesnis, tokiais atvejais žūsta ar yra sunkiai sužalojami žmonės“, – komentuoja A. Juodeikis.
Anot draudiko, vidutinė nuostolio suma, susidūrus su briedžiu, net viršija 5 tūkst. eurų. Susidūrimas su stirna vidutiniškai kainuoja 2 tūkst. eurų. Taip pat didelių nuostolių pridaro susidūrimai su šernais – 4,8 ūkst. eurų.
Kada būti itin budriems
Artūras Juodeikis vairuotojam pataria būti itin budriems, net jei keliaujama mieste, jo pakraštyje, atkreipti išskirtinį dėmesį į tas teritorijas, kuriose perspėjama apie laukinius žvėris kelio ženklais. Daug tikimybės žvėris sutikti pamiškėse, važiuojant pro laukus, atviras pievas.
„Pastebime, kad susidurti su žvėrimis tikimybė jau išlieka visus metus. Tačiau, žinoma, ateinantis mėnuo reikalaus itin daug dėmesio kelyje.
Labai svarbu laikytis saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės, nes net jei vairuotojas priešais jus ir spės sustabdyti automobilį – jūs to padaryti jau galite ir nespėti. Taip pat išskirtinį dėmesį norėčiau skirti ir motociklų vairuotojams – nutinka taip, kad žvėris išbėga į kelią ir trenkiasi į vairuotoją. Tokiu atveju susidūrimas dar stipresnis bei pavojingesnis nei automobilių vairuotojams“, – sako draudimo ekspertas.
Jis teigia, kad, stebint statistiką, galima išskirti, jog susidūrimai su briedžiais dažniausiai nutinka apie 22 valandą vakaro, su stirnomis – prieš saulėtekį arba 20 valandą vakaro.
„Jei visgi skaudaus susidūrimo išvengti nepavyksta – pasirūpinkite savo, keleivių, automobilio saugumu. Praneškite policijai ir savo draudimo bendrovei, nebandykite patys patraukti sužaloto gyvūno nuo kelio. Nepamirškite paženklinti važiuojamąją kelio dalį, kad kiti vairuotojai neužvažiuotų ant sužeisto žvėries, nekliudytų nukentėjusios transporto priemonės“, – sako draudikas.
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]