Įdėti skelbimą

Europai nusprendus tankinti elektromobilių įkrovimo tinklą, Lietuvoje taip pat tikimasi spurto

1

Europai nusprendus tankinti elektromobilių įkrovimo tinklą, Lietuvoje taip pat tikimasi spurto

Kovo pabaigoje Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės susitarė, kad būtina spartinti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir iki 2026 m. ES keliuose ne rečiau nei kas 60 km turėti įrengtas viešas įkrovimo prieigas. Lietuva tokį tikslą yra užsibrėžusi pasiekti iki 2030 m., ir nors, ekspertų teigimu, tokie planai yra realūs, kol kas mūsų šalies viešų įkrovimo prieigų žemėlapis atrodo tuštokai – iš 27 ES valstybių užimame 19 vietą.

Šiandien Lietuvoje yra apie 600 viešų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų. Susisiekimo ministerijos planais, po septynerių metų, 2030-aisiais, jų keliuose turėtų būti 6 tūkst. – kas 60 km kiekviena kryptimi. Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ e. mobilumo plėtros vadovo Eriko Nemeikšio, tokie planai yra realūs.

„Įkrovimo stotelės turės atsirasti ten, kur bus jų poreikis, tad natūralu, jog jos keliuose pasiskirstys tolygiai. Nors kol kas elektromobilių vairuotojams dar tenka apsišarvuoti kantrybe, tačiau Lietuva tikrai neliks balta dėme elektromobilių įkrovimo stotelių žemėlapiuose, nes pokyčiai ta linkme yra neišvengiami. Po kelerių metų, įsibėgėjus procesams, išaugus konkurencijai dėl rinkos, vartotojai tikrai turės pakankamą elektromobilių įkrovimo paslaugų pasirinkimą“, – sako E. Nemeikšis.

Daugiau elektromobilių, daugiau įkrovimo vietų

Naujuoju Europos Parlamento ir ES valstybių susitarimu tikimasi išspręsti įkrovimo infrastruktūros trūkumo problemą, kuri laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių, stabdančių vairuotojų perėjimą nuo automobilių su vidaus degimo varikliais prie elektromobilių. „Bloomberg“ cituojamo už naująjį susitarimą atsakingo derybininko Ismail Ertug teigimu, planuojamas įkrovimo prieigų pokytis užtikrins, kad įkrauti elektromobilį ir juo keliauti būtų taip pat paprasta ir patogu, kaip ir benzinu varomu automobiliu.

Anot E. Nemeikšio, Lietuvoje tokio patogumo elektromobilių vairuotojams kol kas dar tikrai trūksta. Labiausiai įkrovimo prieigų pasigendama keliuose, regionuose, mažesniuose miestuose, o tai apsunkina keliavimą elektromobiliais. Didžiausia įkrovimo prieigų koncentracija yra Vilniuje, Kaune, pajūrio regione, tačiau kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Šiaurės ar Šiaurės rytų Lietuvoje, jų tėra vienetai.

„Tam yra dvi priežastys. Elektromobiliai kol kas nesiekia 2 proc. bendro Lietuvos automobilių parko, tai vienas iš prasčiausių rezultatų ES. Kitas dalykas – greitų įkrovimo prieigų įrengimas yra gan brangus, o atsiperka jos tik per ilgą laiką, todėl verslui nėra daug paskatos investuoti į šią sritį. Viešo įkrovimo tinklą plėtojantys operatoriai, statydami įkrovimo stoteles, vertina jų paklausą bent 10 metų laikotarpiu. Įkrovimo infrastruktūros paklausa priklauso nuo elektromobilių kiekio keliuose, tad vertindami stotelių koncentraciją turime atsižvelgti į elektromobilių skaičių ateityje“, – sako pašnekovas.

Susisiekimo ministerija planuoja, kad iki 2025 m. lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., o lengvųjų komercinių elektromobilių – ne mažiau kaip 30 proc. visų metinių pirkimų sandorių. Iki 2030 m. šie rodikliai atitinkamai turėtų siekti 50 proc. ir 100 proc.

Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į savivaldybių vaidmenį įkrovimo tinklo plėtros procese – jos galėtų aktyviau veikti šioje srityje, konsultuotis su rinkos ekspertais, efektyviau organizuoti viešuosius pirkimus.

Didžiausia problema – ilgesnio nuotolio kelionės

Šiemet bendrovė „Elektrum Lietuva“ taip pat planuoja pradėti vystyti savo elektromobilių įkrovimo tinklą ir pastatyti pirmąsias 50 viešo įkrovimo stotelių, 2024 m. ketinama įrengti dar 200. E. Nemeikšis teigia, kad šiuo metu orientuojamasi į kelius, lankytinus objektus ar prekybos centrus, nes dažniausiai su elektromobilių įkrovimo stotelių trūkumu vairuotojai susiduria ilgesnio nuotolio kelionių po šalį metu.  

„Pokyčiai elektromobilių įkrovimo rinkoje, kad ir pamažu, bet vyksta nuolat, tad realus įkrovimo stotelių vaizdas greitai keičiasi ir ten, kur šiuo metu įkrovimo galimybių nėra, po mėnesio jos jau gali atsirasti. Tad elektromobilių vairuotojai turėtų po ranka turėti informaciją apie įkrovimo stoteles. Yra programėlė „PlugShare“, kurioje yra daugelio operatorių įkrovimo stotelės, taip pat galima naudotis Lietuvos automobilių kelių direkcijos sukurtu įkrovimo žemėlapiu“, – sako jis.

Kol įkrovimo stotelių tinklas nėra pilnai išvystytas, pašnekovas rekomenduoja elektromobilių vairuotojams iš anksto šiek tiek pasiplanuoti ilgesnes keliones, pasidomėti, ar maršrutu, kuriuo planuojama vykti, yra įkrovimo stotelių, kokiu atstumu viena nuo kitos jos yra, kokiose vietose.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kokio galingumo tos įkrovimo stotelės, nes nuo to priklauso, kiek ilgai reikės laukti, kol elektromobilio baterija pasikraus iki reikiamo lygio. Atsižvelgti reiktų ir į tai, kad važiuojant dideliu greičiu greitkeliuose elektromobilio baterija senka daug greičiau nei keliaujant mieste.

Apie bendrovę „Elektrum Lietuva“:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojos „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė, teikianti įvairius energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. Net 70 proc. „Latvenergo“ pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 150 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas 800 bendrovių, yra įrengusi virš 1000 saulės elektrinių bei tris saulės parkus (11 MW). Vystomi dar penki nauji saulės parkai, kurių bendra galia viršys 25 MW.

Pranešimą paskelbė: Tadas Vaitelė, UAB „Idea Prima”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG Europoje žengia į naują etapą: Ispanijoje statys pirmąją gamyklą ir stiprina įsipareigojimą regionui

MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]


Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Keičiasi eismo tvarka Užnemunės gatvėje: vairuotojai išbandys būsimą tunelį

Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]


Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Naujas „Porsche“ modelis perrašo vairavimo patirties formulę

Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]


Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo vinječių prie „Via Toll“ sistemos: Lietuva stiprina kelių finansavimo modelį

Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų.  „Po ilgus metus strigusių procesų […]


Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymas keliasi į Seimą

Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]


Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kelininkai ruošiasi galimam škvalui

Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]