Šiauliuose po žiemos sezono atnaujinti infrastruktūros plėtros darbai – toliau tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, kuris sujungs miestą kertančius magistralinius kelius, taip pat pradedamos rekonstruoti Lietuvos kariuomenei svarbios Aerouosto ir Lakūnų gatvės. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis.
„Jau antri metai Šiauliuose vykdomi didelės apimties darbai, kurie pagerins tiek tranzitinio eismo sąlygas, tiek susisiekimą miesto pietrytinėje dalyje, kur įsikūrę verslo ir pramonės įmonės, Šiaulių pramonės parkas ir laisvoji ekonominė zona, Šiaulių tarptautinis oro uostas bei krašto apsaugos objektai. Tiesiamas Šiaulių aplinkkelis ir rekonstruojamos karinei logistikai reikalingos gatvės yra valstybei svarbūs projektai, todėl jiems įgyvendinti skirta KPPP lėšų. Miesto gyventojams bus užtikrintos patogesnės ir saugesnės eismo sąlygos, prie rekonstruojamų gatvių bus nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai“, – sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
„Džiaugiamės, kad dėl sėkmingo bendradarbiavimo su Susisiekimo ministerija jau ne pirmus metus galime įgyvendinti ne tik visuomenei, bet ir Lietuvos kariuomenei ypač reikšmingus ir reikalingus projektus. Be jokios abejonės, pietrytinis aplinkkelis turės strateginę reikšmę ir sukurs reikšmingą ekonominę vertę bei palengvins susisiekimą tiek gyventojams ir miesto verslui, tiek ir tranzitiniam eismui. Tuo tarpu Aerouosto ir Lakūnų gatvių rekonstrukcija reikšmingai prisidės prie kariuomenės sąlygų pagerinimo ir, tuo pačiu, regiono bei valstybės saugumo sustiprinimo. Tikiuosi tokio pat produktyvaus ministerijos bei savivaldos bendradarbiavimo ir ateityje, įgyvendinant tokius svarbius projektus, kaip geležinkelio vėžės į Šiaulių LEZ ir Šiaulių oro uostą tiesimas. Esu tikras, jog Šiauliai visai netrukus dar ryškiau atskleis savo didžiulį potencialą“, – teigia Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Šiaulių pietrytinis aplinkkelis sujungs europinėms magistralėms priklausančius magistralinius kelius A9 Panevėžys–Šiauliai ir A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (Karaliaučius). Aplinkkelio trasoje – dalis jau esamų miesto gatvių ir naujai tiesiamos atkarpos. 2022 m. pradėjus tiesti aplinkkelį, pernai buvo nutiesta apie 2,4 km naujų aplinkkelio ruožų, 0,5 km Baltų ir Išradėjų gatvių ruože įrengta po dvi papildomas eismo juostas ir žiedinė sankryža. Šiais metais tęsiant darbus, bus įrengta dar 1,2 km aplinkkeliui priklausančios Aukštabalio gatvės – numatoma rekonstruoti esamą 0,44 km gatvės ruožą ir nutiesti naują 0,78 km ilgio šios gatvės tęsinį, įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką. Šiuos darbus planuojama baigti 2024 m.
Pradedamas įgyvendinti antras projektas svarbus karinei logistikai – 2023–2024 m. planuojama rekonstruoti prastos būklės Aerouosto gatvės ruožą tarp Dubijos g. ir Lakūnų g. bei Lakūnų gatvę, kuriomis važiuoja Lietuvos kariuomenės ir NATO oro policijos misiją vykdančių užsienio padalinių kariai, vežama įranga. Numatoma, kad eismo intensyvumas šiose gatvėse didės ir dėl naujo karinio miestelio statybos Šiauliuose, iš kur kariai vyks į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazę Lakūnų gatvėje. Atsižvelgiant į kariuomenės poreikius, taip pat pradėta kapitališkai remontuoti intensyvaus eismo Pramonės ir Serbentų gatvių sankryža. Šioje sankryžoje darbus planuojama baigti šį rugsėjį.
Naujas Šiaulių pietrytinio aplinkkelio tiesimo etapas ir minėti krašto apsaugai reikalingos infrastruktūros gerinimo projektai – tai dalis Lietuvos savivaldybėse įgyvendinamų projektų, kuriuos iš skirtingų institucijų sudaryta komisija šiemet atrinko kaip valstybei svarbius vietinės reikšmės kelius, finansuotinus šių metų KPPP lėšomis. Aplinkkeliui tiesti Šiaulių miesto savivaldybei šiemet skirta 794,7 tūkst. eurų (pernai – 613,3 tūkst. eurų) KPPP lėšų. Aerouosto ir Lakūnų gatvėms bei Pramonės ir Serbentų gatvių sankryžai rekonstruoti skirtas beveik 1,3 mln. eurų KPPP finansavimas. Dalį lėšų skiria pati savivaldybė.
Vyriausybės patvirtintoje 2023 m. KPPP sąmatoje valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių projektams iš viso numatyta 16,133 mln. eurų. Šiomis lėšomis iš dalies finansuojama 11 projektų, įgyvendinamų Alytuje, Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje. Iš jų 6 projektai yra tęstiniai, jau pernai finansuoti kaip svarbūs valstybei.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]