Ne paslaptis, kad daugybė žmonių kelyje ne kartą susidūrė su „virduliuojančiais“ vairuotojais, kurie spūstyse kunkuliuoja iš nekantrumo ar spjaudosi keiksmais kitų eismo dalyvių adresu. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuotas tyrimas parodė, kad lietuviai savo vairavimo kultūrą vertina vos šiek tiek aukščiau nei patenkinamai. Specialistai įsitikinę, kad karštakošišką ar net pavojų keliantį elgesį lemia ne tautos mentalitetas, o sąmoningumo ir emocijų valdymo įgūdžių stoka.
Prieš dvejus metus atliktas vairavimo kultūros vertinimo tyrimas Lietuvos gyventojams parodė, jog bendra vairavimo kultūra Lietuvoje yra kiek daugiau nei patenkinama – siekia vos 6,3 balo iš 10-ies. LTSA specialistai pažymi, jog pagrindinė problema yra neatsakingai ir neapdairiai besielgiantys vairuotojai, kurie atlieka chuliganiškus manevrus, skuba, nesilaiko saugaus atstumo, užsiima pašaliniais veiksmais, vairuodami nepasirenka saugaus greičio arba jį viršija, vairuoja neblaivūs.
Vytauto Didžiojo universiteto docentė psichologė Laura Šeibokaitė įžvelgia tam tikrus su vairavimo kultūra susijusius mitus, juos paneigia ir pataria, kaip suvaldyti prie vairo užvirusias emocijas.
Netyčinės klaidos traktuojamos kaip kenkėjiškas elgesys
Pasak psichologės L. Šeibokaitės, ar žmogus yra prie automobilio vairo, namuose ar darbe, jis elgiasi vienodai. Girdime mitų, jog atsisėdę prie vairo žmonės elgiasi labai specifiškai, tarkime, tampa agresyvūs, tačiau taip nėra.
„Iš esmės, jei žmogus kultūringai elgiasi kasdieniame gyvenime, kultūringai elgsis ir vairuodamas, ir atvirkščiai – jei yra linkęs į agresiją kasdieniame gyvenime, tokie patys jausmai jam pasireikš ir vairuojant. Laikant automobilio vairą, negali netikėtai pasireikšti žmogui nebūdingos savybės – jei jis nepagarbiai elgiasi vairuodamas, tikėtina, kad tokių nepagarbos proveržių kils ir kitomis aplinkybėmis. To galime ir nepastebėti, nes ne visada toks elgesys išprovokuojamas“, – sako specialistė.
Ji pasakoja, kad kai kurie vairuotojai prastai vertina vairavimo kultūrą keliuose, nes patys būdami agresyvūs yra linkę agresiją priskirti kitiems eismo dalyviams. Pavyzdžiui, jei vairuotojas iš esmės yra agresyvus, gali būti, kad agresyvaus elgesio apraiškų jis įžvelgs ir kitų eismo dalyvių elgesyje. Tarkime, jei kas nors padaro netyčinę klaidą, vairuotojas, turintis polinkį į agresiją, tai gali traktuoti kaip ketinimą jam padaryti kažką bloga.
„Labai svarbu nedaryti skubotų išvadų dėl kito vairuotojo elgesio priežasčių, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip. Juk bet kokioje situacijoje lengva įvardyti, koks yra elgesys: geras ar blogas, tačiau niekada nežinome, kodėl kitas asmuo taip elgiasi. Šis suvokimas mažina paskatą galvoti, kad kiti vairuotojai eisme tyčia elgiasi blogai. Gali būti, kad jie tiesiog klysta“, – pataria specialistė.
Kaip valdyti emocijas prie vairo?
Pasaulyje atlikta daugybė vairuotojų emocijų valdymo tyrimų ir jie visi įrodo, kad kuo prasčiau žmonės geba atpažinti savo emocijas, tuo prasčiau jas sekasi suvaldyti. O emocijų valdymas turi nemažos įtakos elgesiui kelyje. Todėl, anot psichologės, labai svarbu stebėti save ir atpažinti, kada pradeda kilti neigiamos emocijos.
Žmonės labai individualūs ir skirtingo temperamento: vieniems emocijos kyla greičiau, kiti pasiduoda provokacijoms, dar kiti į viską reaguoja ramiai. Emocijų valdymas priklauso ir nuo pačios situacijos.
„Yra įvairių emocijų raiškos būdų ir kartais galima nieko nedaryti, tiesiog leisti emocijai pabūti, kol pasibaigus situacijai ji taps silpnesnė. Mažai tikėtina, jog pakeisime kito žmogaus elgesį. Jei matome A juosta važiuojantį vairuotoją, praveriame automobilio langą ir ant jo šaukiame, abejoju, ar tas vairuotojas kitą kartą nevažiuos šia juosta – greičiausiai jis taip pat šauks, ir situacija nebus konstruktyvi“, – sako psichologė.
Ji pataria laikytis keleto svarbių taisyklių, kurios padės nepykdyti kitų vairuotojų ir patiems lengviau išspręsti nemalonias situacijas eisme.
„Pasikeikti irgi galima, ypač jei esate vienas automobilyje – tai yra emocijų išraiškos forma. Svarbu neišlieti agresijos ant kito žmogaus. O jei situacija yra labai sudėtinga: didelis išgąstis, pyktis ar stresas – rekomenduočiau sustoti šalikelėje. Fizinis išlipimas iš automobilio, pasivaikščiojimas, pritūpimų padarymas, verkimas ar šaukimas gali pagelbėti ir netgi padėti išvengti pavojingų situacijų vairuojant“, – sako L. Šeibokaitė.
Pranešimą paskelbė: Monika Kundelytė, UAB Headline agency
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]