Pristačius visuomenei „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą, numatantį konkrečias teritorijas, žemės sklypus ir jų dalis, per kurias eis geležinkelio linija šiame ruože, sulaukta itin didelio suinteresuotų šalių įsitraukimo – net 470 pasiūlymų ir klausimų dėl specialiojo plano patikslinimo. Atsižvelgus į tai priimtas sprendimas papildomai įvertinti visus pasiūlymus specialiajam planui atnaujinti.

Atlikus visas specialiojo teritorijų planavimo dokumento projekto korekcijas jis bus pristatomas visuomenei dar kartą, preliminariai – šių metų kovo mėnesį. Apie patikslinto plano pristatymo datą ir kitus terminus bus informuojama papildomai – žemės savininkams ir kitiems naudotojams bei jų kaimynams bus išsiųsti pranešimai registruotąja pašto siunta.

„Toks didelis tiek savivaldybių, tiek verslo atstovų ir gyventojų aktyvumas planuojant vieną strategiškai svarbiausių, bet drauge ir vieną sudėtingiausių naujojo geležinkelio atkarpų – išskirtinis. Telkiame ekspertų pajėgas tam, kad kiekvienas pasiūlymas būtų atsakingai įvertintas ir, jeigu jis argumentuotas, atitinkamai būtų koreguojami specialiojo plano sprendiniai, kiek tai leidžia šio projekto parametrai“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Specialiojo plano konkretizuotų sprendinių viešinimas prasidėjo 2022 m. lapkritį ir truko du mėnesius. Viešinimo  metu papildomai vyko susitikimai su savivaldybėmis,  bendruomenėmis ir žemės sklypų savininkais, kuriuos naujai tiesiamas geležinkelis palies tiesiogiai. Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę per šiuos du mėnesius susipažinti su parengtais ruožo Kaunas–Vilnius specialiojo plano konkretizuotais sprendiniais, teikti argumentuotus pasiūlymus.

Anot Dovydo Palaimos, už projekto vykdymą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovo, kiekvieną pateiktą pasiūlymą siekiama įvertinti kaip galima operatyviau ir išsamiau: „Šiuo metu vertinami pasiūlymai. Kai tik šis etapas bus baigtas, kiekvienas pasiūlymo teikėjas gaus raštiškus atsakymus. Atlikus pakeitimus specialiajame plane apie juos visi, kuriuos tiesiogiai palies naujai tiesiamas geležinkelis, bus informuojami pakartotinai.“

Optimali geležinkelio trasos Kaunas–Vilnius alternatyva patvirtinta 2021 m. pabaigoje, kai po intensyvių diskusijų su savivaldybių atstovais ir bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio geležinkelio vėžei taikomus būtinus techninius standartus, buvo nuspręsta, kad visų suinteresuotų šalių poreikius labiausiai atitinka vadinamoji šiaurinė S5 alternatyva. Šia europine vėže bus sujungti Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių miestai.

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėjai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Sweco Lietuva“ (atsakingasis partneris) ir „DB Engineering & Consulting GmbH“.

„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija