Tarp Lietuvos oro uostų 2023 metų veiklos strateginių prioritetų – naujojo Vilniaus keleivių išvykimo terminalo statybos, Kauno oro uosto šiaurinio perono ranga bei šio oro uosto keleivių terminalo plėtros galimybių analizė. Anot Lietuvos oro uostų vadovo, šiais metais bus siekiama toliau išlaikyti sparčius aviacijos rodiklių augimo tempus ir plėtoti naują skrydžių skatinimo modelį prioritetinėmis kryptimis.
Dėmesys keleivių terminalams
Pasak laikinojo oro uostų vadovo Aurimo Stikliūno, 2023 metais dėmesys bus skiriamas keleivių infrastruktūros plėtrai – metų pradžioje bus pradėtos naujojo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos. Taip pat numatyta Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtra bei terminalo plėtros planavimo darbai.
„Naujasis Vilniaus keleivių išvykimo terminalas – tai ne tik nauja vieta keleiviams, tai naujas organizacijos etapas, kuriuo pereiname į kitą kokybinį lygmenį, diegsime naujas technologijas, išplėsime savo komercines galimybes ir gerinsime keleivių patirtį. Augant keleivių srautams Vilniaus oro uoste, svarbu užtikrinti patogias, šiuolaikinius standartus atitinkančias aptarnavimo sąlygas, o tuo pačiu ir didinti keleivių pralaidumą, kuris itin svarbus būtent oro uosto procesų suvaldymui“ – sakė A. Stikliūnas.
Jis pabrėžė, kad prasidedančios statybos nesutrikdys operacijų, vyks veikiančiame oro uoste, naujojo terminalo statyba bus baigta 2024 m. pabaigoje, o pirmieji keleiviai iš naujojo terminalo turėtų keliauti jau 2025 metų pradžioje, įdiegus visas technologijas bei atlikus būtinus testavimo darbus.
A.Stikliūnas taip pat akcentavo infrastruktūros plėtrą ir Kauno oro uoste.
„Kauno oro uostas jau iš esmės peraugo keleivių srautą, kuris buvo fiksuojamas prieš pandemiją. Pavyzdžiui, šiuo metu Kaune galime aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu. Planuojame pradėti terminalo plėtros projektą, kurios metu išplėsime tiek atvykimo, tiek išvykimo erdves keleiviams, o aptarnaujamų keleivinių skrydžių skaičius išaugs iki šešių. Šiai plėtrai dar ruošiamės, analizuojame finansines galimybes. Kauno oro uoste 2023 m. viduryje taip pat pradėsime šiaurinio perono plėtrą, kuri leis padidinti orlaivių parkavimo vietų skaičių bei numatyti specialias vietas orlaivių variklių bandymams, tai svarbu, nes norime ir toliau likti lyderiais orlaivių aptarnavimo apimčių prasme savo regione“, – pasakojo A. Stikliūnas.
Kitas strateginis metų projektas – ilgalaikės plėtros (angl. „masterplan”) analizės parengimas.
„Šiuo metu kartu su konsultantais iš Nyderlandų ieškome optimaliausių ilgalaikės plėtros sprendimų. Per šiuos metus bus parengta studija, kuri nubrėš gaires oro uostų tinklo plėtros galimybėms artimiausioms dešimtims metų į ateitį. Didelės apimties studijoje bus apžvelgiama, kokie šiuo metu yra infrastruktūros pajėgumai ir įvertinta ilgalaikė perspektyva plėtrai įvairiems scenarijams.“ – apie artimiausius planus pasakojo laikinasis oro uostų vadovas.
Skatinimo modelis
Pasak A. Stikliūno, tarp svarbiausių 2023 metų tikslų – siekis išlaikyti tokius pat sparčius aviacijos augimo tempus kaip ir praėjusiais metais.
2023 metais Lietuvos oro uostai kartu su Susisiekimo ministerija parengs ir pradės įgyvendinti naują, papildomą (prie jau egzistuojančių priemonių) skrydžių skatinimo modelį.
„Reikia labai gerai suprasti, kad skrydžių skatinimo priemonių paketas Lietuvos oro uostuose jau veikia dabar, jis veiks ir ateityje. Šios priemonės iš esmės stipriai prisidėjo prie to, kad esame tarp lyderių pagal aviacijos augimo tempą regione. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuolat augančią konkurenciją dėl skrydžių tarp visų Europos oro uostų bei rinkų, esamų priemonių, siekiant pritraukti naujų oro bendrovių ar krypčių į strategiškai svarbius maršrutus ir pagerinti pasiekiamumo kokybę, ne visuomet pakanka. Todėl naujasis skrydžių skatinimo modelis yra strategiškai svarbus visai šaliai ir bus nutaikytas į bendrai pasiekiamumo didinimą, naujų bei esamų, prie dabar esančių, specifiškai verslo keliautojams svarbių skrydžių krypčių vystymą”, – teigia A.Stikliūnas.
Preliminariu vertinimu, su iš valstybės biudžeto šiuo metu skirta investicijų suma skatinimo modeliui pakankamai realu pradėti iki dviejų prioritetinių reguliarių skrydžių krypčių. Teigiama, kad šis skatinimo modelis veiks tik tuo atveju, jei bus skiriamos ilgalaikės investicijos kasmet, mažiausiai du ar tris metus. Skatinimo modelis turėtų startuoti dar 2023 metų antroje pusėje.
Energijos sąnaudų suvaldymas
Vienu iš svarbiausių 2023 metų prioritetų aviacijos rinkai ir oro uostams specifiškai – bus siekis suvaldyti globalius iššūkius, kylančius dėl augančių energetikos kaštų.
„Atsigaunančios aviacijos kontekste ypatingai svarbu užtikrinti finansinį stabilumą, todėl daug dėmesio skirsime energetinių kaštų valdymui. Sieksime efektyvinti veiklą, didinti grąžą, kurią suteikiame valstybei. Dėl to esame nusimatę projektus, kurie generuotų papildomas pajamas ir paskatintų keleivius rinktis keliones lėktuvais“, – kalbėjo laikinasis oro uostų vadovas.
Statuso pokytis
Tarp 2023 metų prioritetų ir Lietuvos oro uostų teisinio statuso pokyčiai. Siekiama, kad šių metų antroje pusėje įmonė būtų pertvarkyta iš valstybės valdomos įmonės į akcinę bendrovę.
Pertvarka įgyvendinama remiantis Vyriausybės ir Seimo sprendimais bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, kuriomis siūloma mažinti politinę įtaką valstybės valdomoms įmonėms.
Apie Lietuvos oro uostus
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
Bendraukime Twitter arba Linkedin
Pranešimą paskelbė: Viktorija Gailiūtė, UAB „Publicum”
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]