Nepaisant lėtesnės pradžios – 2022 metai Lietuvos oro uostuose pasižymėjo itin dideliu aktyvumu: aptarnauti 5,35 mln. keleivių, tai yra dukart daugiau nei 2021 m., kai buvo aptarnauta beveik 2,47 mln. Taip pat oro uostuose vyko beveik 51 tūkst. skrydžių – tai beveik 48 proc. daugiau nei pernai. Teigiama, kad praėjusiais metais aviacijos sektorius ne tik atsigavo, bet ir perėjo į augimo fazę.
Anot Lietuvos oro uostų atstovų, per 2022 metus bendrai visuose trijuose oro uostuose pavyko atstatyti daugiau nei 80 proc. prieš pandemiją buvusio keleivių skaičiaus (2019 metais), o būtent Kauno oro uoste – iš esmės jau buvo pasiektas 2019 metų lygis, bendras reguliarių skrydžių maršrutų skaičius net lenkė 2019 metus.
Lėta pradžia ir staigus augimas
„Pirmasis 2022-ųjų metų ketvirtis keliautojams nebuvo pats patraukliausias – tuo metu dėl pandemijos galiojo daug papildomų patikrų ir apribojimų, o tai oro uostų ir visai aviacijos rinkai dar darė neigiamą įtaką. Tačiau nuo antrojo ketvirčio veikla suintensyvėjo labai staiga ir iki pat metų pabaigos Lietuvos oro uostai fiksavo labai spartų atsigavimą, o kai kuriose kategorijose net didesnius rodiklius nei prieš pandemiją. Aiškiai matėme, kad augimo potencialo ir noro keliauti nesumažino pandemijos iššūkiai, daugeliu atveju atvirkščiai – matėme net išaugusį norą keliauti, kuris tęsiasi iki šiol“, – praėjusius metus apžvelgia Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.
Pasak jo, praėjusiais, 2022 m., didžiausiu aktyvumu pagal skrydžių ir keleivių skaičių pasižymėjo Palangos oro uostas – čia keleivių srautas augo daugiau nei tris kartus, palyginti su pernai, aptarnauta 65 proc. daugiau skrydžių. Verta priminti, kad 2021 metais daugiau nei mėnesiui Palangos oro uostas nevykdė skrydžių dėl aerodromo rekonstrukcijos darbų.
Eksperto teigimu, praėjusiais metais labiausiai nustebino Kauno oro uostas. Balandžio mėnesį čia ne tik pasivyti, bet ir viršyti 2019 m. rezultatai ir šis augimas tęsėsi iki pat metų galo. Praėjusiais metais Kauno oro uoste keliavo net 1,16 mln. keleivių, tai yra iš esmės toks pat bendras metinis rezultatas, koks buvo fiksuojamas 2019 metais (99,8 proc. prieš pandemiją fiksuoto keleivių srauto).
Augo krypčių pasiūla – lenkia 2019 metus
Eksperto pastebėjimu, vertinant praėjusius metus, svarbu paminėti bendrą išaugusį krypčių skaičių. Jis praėjusiais metais pranoko rekordiniais laikomus 2019 metus ir pasiekė net 98.
„Nuolatos deramės su partneriais norėdami keleiviams pasiūlyti naujas, patrauklias kryptis iš Lietuvos oro uostų. Pernai keliautojams galėjome pasiūlyti beveik 100 tiesioginių krypčių. Palyginimui, 2019 m. šis skaičius siekė 92. Šis augimas – tai mūsų nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas.“ – teigia T. Zitikis.
Jis taip pat pastebėjo, kad toliau nuosekliai augo ir lėktuvų užpildymo rodikliai – žemų kaštų oro bendrovių lėktuvai užpildydavo vidutiniškai 80 proc. vietų, o tradicinių oro bendrovių – 63 proc.
Nagrinėdamas praėjusių metų statistiką aviacijos specialistas ne tik pozityviai vertina gerus praėjusių metų rezultatus, bet ir prognozuoja per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių dalies augimą.
„Krovinių kategorijoje skaičiai tikrai nuteikia optimistiškai – pernai krovinių skaičius visuose Lietuvos oro uostose išaugo beveik 4 proc. Ir sudarė daugiau nei 21 tūkst. tonų. Augantį šios srities potencialą pastebime jau kelerius metus iš eilės, 2023 metais planuojame dar didesnį per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių skaičių“, – sako T. Zitikis.
Lietuvos oro uostų statistika
Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, 2022 m. per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 5,35 mln. keleivių. Palyginimui, 2021 m. keliavo 2,47 mln., 2019 m. – 6,5 mln. keleivių.
Daugiausiai keliautojų rinkosi Vilniaus oro uostą. Čia pernai aptarnauta 3,91 mln. keleivių. 2021 m. per Vilniaus oro vartus keliavo beveik 1,9 mln., 2019 m. – 5 mln. keleivių. Tuo tarpu Kauno oro uoste per 2022 m. aptarnauta 1,15 mln. keleivių (palyginimui, 2021 m. – 487 tūkst., 2019 m. – 1,16 mln.), Palangos oro uoste aptarnauta 274 tūkst. keliautojų (palyginimui, 2021 m. aptarnauta 85 tūkst., 2019 m. – 338 tūkst.)
Praėjusiais metais pavyko atstatyti ir daugiau nei 80 proc. skrydžių srauto. Per 2022 m. Lietuvos oro uostuose aptarnauta beveik 51 tūkst. skrydžių. 2021 m. šis skaičius siekė 34 tūkst., o 2019 m. – 62 tūkst.
Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – beveik 37 tūkst. 2021 m. čia aptarnauta 25 tūkst. skrydžių, o 2019 m. šis skaičius siekė 47 tūkst. Kauno oro vartai aptarnavo daugiau nei 10 tūkst. skrydžių (palyginimui, 2021 m. aptarnavo beveik 7 tūkst., o 2019 m. – 9,8 tūkst. skrydžių). Palangos oro uoste pernai aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių (2021 m. – kiek daugiau nei 2 tūkst., 2019 m. – apie 5 tūkst. skrydžių).
Krovinių pervežimas Lietuvos oro uostuose per metus išaugo apie 4 proc. ir 2022 m. siekė daugiau nei 21 tūkst. tonų. 2021 m. per Lietuvos oro vartus gabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų, 2019 m. – apie 17 tūkst. tonų krovinių.
Didžiausią dalį krovinių pargabeno Vilniaus oro uostas – beveik 16 tūkst. tonų (2021 m. čia gabenta kiek daugiau nei 15 tūkst. tonų krovinių, 2019 m. – apie 14 tūkst. tonų). Kauno oro uoste tiek 2022 m., tiek 2021 m. pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių, 2019 m. – daugiau nei 3 tūkst. tonų. Per Palangos oro uostą pernai gabenta apie 300 tonų krovinių (palyginimui, 2021 m. gabenta apie 93 tonos, o 2019 m. – apie 6 tonos krovinių.)
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
Bendraukime Twitter arba Linkedin
Pranešimą paskelbė: Viktorija Gailiūtė, UAB „Publicum”
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]