Paskutinį spalio savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, tradiciškai persisuks laikrodžiai – viena valanda atgal. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmą kartą išbandyta energijos taupymo priemonė daugelyje pasaulio valstybių pradėta taikyti aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir taikoma iki šių laikų. Jos išgyvendinti nepadeda ir gausus rinkinys mokslinių tyrimų, kuriuose teigiama, kad šis žingsnis žalingas sveikatai ir didina nelaimingų įvykių tikimybę.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad energijos sutaupymas pateisina taikomas priemones. Tačiau apibendrinus visų tyrimų, kuriais buvo aiškinamasi, kiek energijos sutaupo laikrodžių sukiojimas, atsakymas nebuvo džiugus: rezultatas yra artimas nuliui.

Tuo tarpu neigiamų šios praktikos padarinių esama nemažai. Štai, pavyzdžiui, draudimo bendrovė BTA išnagrinėjusi pastarųjų ketverių metų duomenis nustatė, jog po laiko pasukimo paskutinį spalio savaitgalį, artimiausią pirmadienį eismo įvykių skaičius šokteli net 25 proc. palyginus su kitomis darbo dienomis.

„Nors rudenį po laikrodžių persukimo į darbą tenka važiuoti viena valanda vėliau, šviesesniu paros metu, tačiau kelionė namo po darbų jau įprastai būna visiškoje tamsoje. Galbūt ir biologinis laikrodis būna ne visiškai persiorientavęs. Todėl po rudeninio laikrodžių persukimo būtent vakarais fiksuojama daugiau eismo įvykių, ypač – techninių, galbūt susijusių su nuovargiu ir neatidumu“, – sako BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius. 

Pavasarinis persukimas – pavojingesnis

Nors laikrodžius kasmet sukame du kartus, rudeninis laiko juostos pakeitimas yra mažiau žalingas. Veikiausiai taip yra dėl to, kad po rudeninio laikrodžio persukimo miego laikas neprarandamas – persukimo naktį gaunama valanda miego „dovanų“. O ir vėliau, kol biologinis laikrodis neprisitaiko prie permainų, miegas natūraliai pradeda imti įprastu laiku, o žadintuvas kelia valanda vėliau.

Pavyzdžiui, tyrimu nustatyta, kad po pavasarinio laikrodžio persukimo naktį į pirmadienį miegama vidutiniškai 40 minučių trumpiau nei įprastai. O taip pat po pavasarinio laikrodžio persukimo išauga nelaimingų įvykių darbe dažnumas ir sužalojimų darbo vietoje sunkumas.

Įdomu tai, kad rudenį, kuomet viena valanda miego „išlošiama“, ne tik miego neprarandama, bet ir nelaimingų įvykių nepadaugėja.

Ispanų atliktas didelės apimties tyrimas parodo, kad  po pavasarinio laikrodžio persukimo eismo įvykių tikimybė išauga net 30 procentų ir į normos ribas sugrįžta per 1-3 dienas, o po rudeninio avaringumas išauga 16 procentų.

„Nors laikrodžiai persukami naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kai kelionių automobiliais būna šiek tiek mažiau, ir mokslo tyrimai, ir mūsų statistika rodo, kad prie „naujo“ laiko reikia priprasti. Savaitės pradžioje po laiko persukimo vis dar stebime nuovargio pasekmes, pasireiškiančias ir eismo įvykiais, ir nelaimingais atsitikimais“, – sako A.Gasparavičius.   

Pavojingiau ne tik keliuose, bet ir darbe

Iškart po laikrodžių persukimo ir rudenį, ir pavasarį pagausėję autoįvykiai bei nelaimės darbo vietoje – ne vienintelis nepageidaujamas efektas, patiriamas dėl siekio sutaupyti energijos. Tiesa, rudeninio laiko persukimo poveikis žmonėms yra iš esmės nežalingas. Dauguma neigiamų poveikių pasireiškia pavasarį, kuomet dėl laikrodžių persukimo žmonės praranda valandą miego.

Tyrimą atlikę JAV mokslininkai nustatė, kad pirmadienį po laikrodžių persukimo pavasarį miokardo infarktų kiekis padidėja 25 procentais, o rudenį – sumažėja 25 procentais, bet taip pat tik pirmadienį. Tačiau vertinant visos savaitės vidurkius skirtumo nuo įprastinio lygio nenustatyta. Tai veikiausiai reiškia, kad prarasta miego valanda kovo pabaigoje „sukoncentruoja“ infarktus, kurie būtų ir taip nutikę, į pirmadienį. Tuo tarpu rudenį, gavus papildomą valandą miego, stebimas priešingas efektas.

Kita vertus rudeninis laiko persukimas yra nepalankus asmenims, linkusiems į depresinius sutrikimus. Mokslininkai nustatė, kad rudenį persukus laikrodžius net 11 proc. išauga depresinių sutrikimų dažnumas, kuris išlieka padidėjęs gana ilgą laiką ir atslūgsta tik po maždaug 10 savaičių.

Būtinas didesnis dėmesingumas

BTA atstovo teigimu, nesvarbu, ar į kitą laiko juostą pereiname valandą prarasdami, ar gaudami ją dovanų, akivaizdu, kad jau vienos valandos pokyčio pakanka, kad pasikeistų mūsų elgesys. Jį keičia ir miego laiko persislinkimas, ir didesnis nuovargis, kol neprisitaikoma prie naujo ritmo, ir aplinkos sąlygos. Pavyzdžiui, darbo pabaiga tamsiu paros metu po rudeninio laikrodžio persukimo.

Nuovargis dėl miego ritmo sutrikimo žmones gali paveikti panašiai, kaip alkoholio vartojimas: sulėtėja smegenų veikla, pailgėja reakcijos laikas, pasunkėja gebėjimas sutelkti dėmesį. Nepaisant to, kad kelių eismo taisyklės nurodo, jog vairuoti negalima ne tik išgėrus, bet ir pavargus, išmatuoti nuovargį sunkiau. Todėl retas vairuotojas savo nuovargį vertina kaip kliūtį sėsti už vairo.

„Turėtume suprasti, kad tokiu metu išauga grėsmė susižaloti dėl savo ar kitų asmenų veiksmų. Todėl bent savaitę po laikrodžių persukimo reikėtų sąmoningai stengtis labiau sukoncentruoti savo dėmesį į tai, ką darome. Kelių eismo ir darbo saugumo taisyklių laikytis reikia kiekvieną dieną, bet šiomis dienomis – ypač“, – aiškina A. Gasparavičius.

Apie BTA:                  

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation