Artėjantį savaitgalį ir Vėlinių laisvadienius galima pagrįstai vadinti vienomis intensyviausių dienų Lietuvos keliuose. Draudikai rekomenduoja vairuotojams būti itin atidiems, o taip pat – atlikti namų darbus – transporto priemones tinkamai paruošti kelionei. Specialistai siūlo ir naujus ekipažų, važiuojančių į kapines, formavimo įpročius, kurie padėtų sumažinti eismo nelaimių riziką intensyvaus judėjimo dienomis.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, per Vėlines, lyginant su įprasta diena, draudžiamųjų įvykių skaičius išauga, ypač padaugėja privalomojo vairuotojų draudimo žalų. Daugiausia eismo įvykių nutinka spalio 31 dieną, kai didžioji dalis žmonių vyksta tvarkyti kapų.

Daugiausia eismo įvykių Vėlinių dienomis „Gjensidige“ draudikai fiksuoja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tuo tarpu Panevėžyje vairuotojai registruoja įvykių panašiai, kaip Tauragėje ar Trakuose.

„Daugiausia draudžiamųjų įvykių Vėlinių dienomis nutinka ne keliuose, o šalia kapinių. Automobilius statant apgadinamos ne tik kitos, bet ir nuosavos transporto priemonės. Transporto priemonių savininkams nepavyksta apsieiti be automobilių apibraižymų, įlenkimų, šoninių veidrodėlių nulaužimų. Eismo nelaimės Vėlinių dienomis dažniausiai įvyksta važiuojant atbuline eiga, bandant automobilį parkuoti, atidarant jo dureles ir apgadinant kitos transporto priemonės šonus“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Draudimo bendrovės statistika rodo, kad Vėlinių dienomis automobilius apgadina į transporto priemonės priekinį stiklą atsitrenkę akmenukai ar į kelią išbėgę įvairūs gyvūnai.

Kartu su artimaisiais – taupiau

Pasak V. Katilienės, vykstantiems į kapines artimiausią savaitgalį bei Vėlinių dienomis intensyvaus automobilių srauto išvengti tikriausiai nepavyks, tačiau jį sumažinti tikrai įmanoma. „Matome, kaip įprastomis darbo dienomis, taip ir Vėlinių laisvadieniais, dauguma Lietuvos vairuotojų į automobilius lipa po vieną ar po du – važiuoja pustuštėmis transporto priemonėmis“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šie Lietuvos vairuotojų ekipažo formavimo įpročiai ne tik darbo dienomis, bet ir tokiais laisvadieniais, kaip Vėlinės, ypač prisideda prie didėjančių kamščių šalies miestuose bei miesteliuose.

„Vairuotojai, dalindamiesi savo kelionių planais ir sužinoję kitų žmonių maršrutus, galėtų pakviesti kartu į kapines vykti ne tik šeimos narius, bet ir pažįstamuosius. Kapų lankymo išvykos paprastai planuojamos iš anksto, todėl pasidalinti šiais planais su artimaisiais, giminėmis ar šalia gyvenančiais žmonėmis išties nėra sudėtinga. Augant energetinių išteklių kainoms, tai būtų ir papildomas taupymo būdas“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Pasak V. Katilienės, ne tik giminės, tačiau ir kaimynai, ypač gyvenantys mažesniuose miestuose, dažnai artimųjų kapus lanko tose pačiose kapinėse. Taigi, reikėtų tik geranoriško požiūrio ir kvietimo važiuoti kartu.

Kuo arčiau kapinių, tuo daugiau rizikos

Draudikės teigimu, pilnai suformuoti automobilių ekipažai padėtų spręsti ne tik spūsčių, bet ir parkavimo problemą šalia kapinių. Kad tokios nelaimės aplenktų, V. Katilienė pataria atsisakyti noro privažiuoti kuo arčiau kapų, kur Vėlinių dienomis nebus gerų sąlygų nei parkuotis, nei manevruoti. „Automobilius būtų gerai palikti atokiau, bet saugiai. Reikėtų vengti dirvų, pamiškių ar pėstiesiems ir dviratininkams skirtų vietų. Parkuojant transporto priemonę svarbu įsitikinti, kad pastatytas automobilis netaps kliūtimi eismui ir įvertinti, kaip situacija aplink transporto priemonę gali pasikeisti, kol lankysitės kapinėse“, – sako draudikė.

Ji atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai Vėlinių laikotarpiu paprastai skiria didesnį dėmesį eismo reguliavimui netoli kapinių. „Būna taikomi ribojimai, tad juos pažeidus ar automobilį palikus netinkamoje vietoje, gali tekti susimokėti baudą“, – kalba V. Katilienė.

Ji pataria į kapines nevykti piko metu – Visų Šventųjų ir Vėlinių dienos vėlyvą rytą ar apie pietus. V. Katilienė akcentuoja, kad anksti ryte ar vakarėjant didelis srautas išsisklaido.

Pasak draudimo bendrovės atstovės, Vėlinių dienomis vairuotojai keliuose patiria įvairių gedimų. „Šiomis dienomis į kelią išrieda ir itin retai naudojamos transporto priemonės, o dažnai nutinka ir taip, kad rūpindamiesi gausybe kitų reikalų vairuotojai paprasčiausiai pamiršta pasitikrinti, ar jų automobilis yra paruoštas ilgai kelionei“, – teigia V. Katilienė.

Draudikės teigimu, dažniausiai žmonės kreipėsi dėl gedimų, kuriuos, atvykę specialistai, pataiso vietoje. „Taip pat – dėl automobilio transportavimo jam sugedus ar patyrus eismo įvykį. Tokiais atvejais transporto priemonė yra nugabenama į artimiausias dirbtuves, o vairuotojui draudimas kompensuoja kelionės išlaidas iki jo maršruto tikslo. Smulkius gedimus atvykę specialistai paprastai sutaiso vietoje. Pradūrus padangą, automobilyje netyčia užtrenkus raktelius, neužkuriant automobilio variklio, pasibaigus kurui ar įvykus kitai bėdai kelyje, specialistai atvyksta į įvykio vietą ir pasirūpina problemos sprendimu“, – aiškina draudimo bendrovės atstovė.

Itin svarbu – tinkamos padangos ir greičio ribojimai

Pasak V. Katilienės, Lietuvos vairuotojai turėtų nepamiršti ir greičio ribojimų. „Vairuotojams nuo lapkričio 1 dienos maksimalus leistinas greitis automagistralėse vietoje 130 km/val. sumažės iki 110 km/val. Toks pat apribojimas įsigalios ir specialiais kelio ženklais pažymėtuose greitkeliuose, kuriais iki lapkričio 1 dienos lengvieji automobiliai galėjo važiuoti 120 km/val. greičiu“, – primena žalų vadovė.

Ji pabrėžia, kad šiuo metu laukiniai gyvūnai dažnai išbėga į kelią ir sukelia avarines situacijas ar eismo nelaimes. Specialistė įspėja automobilių vairuotojus būti atsargius ir atidžiai stebėti, kas vyksta jų kelią supančioje gamtoje. „Atkreipkite dėmesį į kelio ženklus, įspėjančius apie laukinius gyvūnus. Rinkitės oro sąlygas bei kelio dangą atitinkantį saugų važiavimo greitį“, – pabrėžia V. Katilienė.

Draudikė ragina vasarinių padangų keitimo ragina neatidėti paskutinėms dienoms. V. Katilienė pataria, prasidedant sudėtingų eismo sąlygų sezonui ir leidžiantis į Vėlinių keliones, atsakingai įvertinti transporto priemonės padangų būklę.

Daugelis specialistų rekomenduoja žiemines padangas montuoti, kai vidutinė paros temperatūra siekia mažiau nei 7 laipsnius šilumos, tačiau tiems vairuotojams, kuriems tenka važiuoti anksti ryte, ypač regioniniais keliais, V. Katilienė siūlo nelaukti ir padangas pasikeisti anksčiau. „Kai ryto oro temperatūra gali būti neigiama arba artima nuliui, jos, lyginant su vasarinėmis padangomis, geriau atliks savo funkcijas“, – sako draudikė.

„Gjensidige“ duomenimis, didžiausia atlyginta žala Vėlinių dienomis siekia 13 tūkst. eurų, kai susidūrimo su briedžiu išvengęs vairuotojas nuslydo į griovį.

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service