Ar įmanoma gyventi be automobilio?

Nors automobiliai ir palengvina judėjimą, užtikrina patogesnę bei  greitesnę kelionę, tačiau yra vieni didžiausių oro teršėjų visame pasaulyje. Atlikti tyrimai rodo, kad būtent pastarieji nulemia apie 25 proc. oro taršos, esančios Europoje. Statistika negailestinga – per pastaruosius 15 m. pasaulyje  išmetamas CO2 kiekis išaugo kone perpus ir tai dar ne pabaiga.

Skatinant visuomenę prisidėti prie automobilių sukeliamos taršos mažinimo, rugsėjo 22-ąją minima Tarptautinė diena be automobilio, kurios metu šalies gyventojai raginami bent vieną dieną metuose atsisakyti nuosavo automobilio. Bet ar pakanka vienos dienos metuose, kad seniai nusistovėjęs požiūris ir įpročiai pasikeistų?

Gyvenimas be automobilio – įmanomas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis neabejoja, kad bet kuriame išsivysčiusios šalies mieste galima išsiversti be automobilio. Čia gyvenimą palengvina viešasis transportas, itin populiarios  ir lengvai prieinamos pavežėjų paslaugos, dviračių, paspirtukų ir automobilių dalijimosi galimybės, ir, žinoma, judėjimas pėsčiomis.

„Kalbant apie žmones, gyvenančius atokiau nuo miesto centro, reikia suprasti,  kad jie patys pasirinko, kur gyventi, todėl turi būti nusiteikę susitvarkyti su kylančiais sunkumais. Tiems, kurie teisinasi, kad nepersėda ant dviračio dėl netinkamo ir šalto Lietuvos klimato, siūlau atkreipti dėmesį į Skandinavijos miestuose zujančius dviratininkus. Be to, judėjimas mieste dviračiu dažnu atveju padeda sutaupyti laiko, tereikia teisingai pasirinkti maršrutą“, – vardija V. Žuraulis.

Profesorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad daliai žmonių atsisakyti automobilio vis dėl to itin sunku, nes tokiu atveju atsisakoma ir privatumo. Juk asmeniniame automobilyje galima klausytis patinkančios muzikos, susireguliuoti malonų klimatą, rinktis sau patogiausią maršrutą.

„Automobilis suteikia komforto bei lankstumo galimybes. Atsisakyti visų šių privalumų kai kuriems nėra lengva, ypač tuomet, kai automobiliu dar reikia pavežti vaiką iki mokyklos ar darželio. Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad kritinė degalų kaina, norint sumažinti judėjimą nuosavais automobiliais, turėtų būti pustrečio euro. Tačiau niekas tiksliai nežino, kaip tokiu atveju pasikeistų gyventojų elgsena“, – pasakoja docentas.

Ekologiškos transporto alternatyvos

Profesoriaus teigimu, alternatyvų įprastam, vidaus degimo varikliu varomam automobiliui – gana daug, o jos visiems gerai žinomos. Pirmiausia reikia pasirinkti kokia kryptimi norima keistis, t.y. rinktis aplinkai draugiškesnį automobilį ar iš principo keisti judėjimo priemonę ar būdą. Benzinu ar dyzelinu varomą automobilį galima keisti į elektromobilį. Tiesa, pradinė jų kaina yra didelė, nuvažiuojamas atstumas viena baterijos įkrova ribotas, o krovimo trukmė ilga. Tačiau elektromobiliai Lietuvos gatvėse jau nėra naujiena, rinkoje atsiranda įvairesnių pasiūlymų, taigi situacija taip pat sparčiai keičiasi.

„Tikrosios alternatyvos – ne persėdimas prie kito, kad ir gerokai modernesnio automobilio, o judėjimo įpročių pakeitimas. Čia pradėti galima ir nuo nedidelių dalykų – bent kartą per savaitę į darbą keliauti viešuoju transportu, o esant geram orui, dalį kelio eiti pėsčiomis. Dviratis taip pat turėtų būti skirtas ne tik maloniems savaitgalio pasivažinėjimams, bet ir kelionėms į darbą“, – siūlo V. Žuraulis.

VILNIUS TECH ekspertas, kaip vieną neišnaudotą alternatyvą įvardija keliones automobiliu po vieną. Jis neabejoja, kad daugiabučio laiptinėje atsirastų bent tu ar trys kaimynai, kuriems į darbą reikia judėti panašiu metu, panašia kryptimi, tad kyla klausimas – kodėl nesusikooperavus?

Vilniaus miesto infrastruktūra pritaikyta naudotis ekologišku transportu

Anot V. Žuraulio, kalbant apie judėjimo dviračiais patogumą, Vilniaus miestas per pastaruosius metus gerokai patobulėjo. Tikriausiai kiekvienas pastebėjo jau ne tik miesto centrinėje dalyje, bet ir miegamuosiuose rajonuose atsiradusius dviračių takus. Nepaisant to, darbo dar tikrai reikia įdėti, kad judėjimas dviračiais ar paspirtukais būtų dar patogesnis, o svarbiausia – saugesnis.

„Kalbant apie elektromobilių ir miesto infrastruktūrą, manau, kad kiek per anksti buvo pradėtos naikinti maršrutinio transporto juostų atkarpos, kuriomis gali judėti ir elektromobiliai. Didelės elektros energijos kainos bei dėl tiekimo laikinai stringanti ir brangstanti elektromobilių kaina kiek pristabdo šio ekologiško transporto plėtrą, todėl lengvatų mažinimas dar per ankstyvas. Vilniaus mieste rieda daugiau kaip pusė šalyje užregistruotų elektromobilių, todėl įkrovimo stotelių plėtra neturi būti stabdoma, o jau įrengtos stotelės privalo būti prižiūrimos“, – dėmesį atkreipia profesorius.

V. Žuraulis teigiamai vertina miesto greitųjų viešojo transporto maršrutų įdiegimą, nors ir tenka pastebėti, kad į grafikus įsprausti autobusų vairuotojai kartais važiuoja per daug agresyviai, o dėl to kenčia važiavimo komfortas, saugumas, greičiau dėvisi autobusai.

Pranešimą paskelbė: Neda Černiauskaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas