Prasidėjus laukinių žvėrių poravimosi metui, vairuotojai jiems nė motais – avarijų skaičius auga

Rudenį vėl suaktyvėja žvėrių migracija, nes prasideda rujos metas. Gyvūnai nebeturi baimės jausmo ir tai reiškia, kad nutinka daugiau eismo įvykių keliuose. Susidūrus su laukiniais gyvūnais, ne tik apgadinami automobiliai, bet ir sunkiai nukenčia ar net žūsta žmonės bei žvėrys. Taip nutiko ir šią savaitę – Vilniuje į kelią išbėgus briedžiui, susidūrė net trys automobiliai, o žvėris nugaišo. Antroje rugsėjo pusėje prasideda laukinių žvėrių poravimosi metas, o tai reiškia, kad gyvūnai yra mažiau baikštūs, nepaiso automobilių ir kur kas daugiau migruoja.

Pavojingas ruduo

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad situacija jau keletą metų nesikeičia ir tai reiškia, kad esamos priemonės nelabai veikia. Šiemet per pirmus aštuonis mėnesius dėl nelaimingų nutikimų, susidūrus su laukiniais žvėrimis, išmokėta suma jau viršija 1,6 milijonus eurų, nors aktyviausia migracija dar tik prasideda.

Kiekvieną rudenį ekspertai ima daugiau kalbėti apie žvėrių migraciją bei augančius nuostolius, nes būtent rugsėjo mėnesio antroje pusėje prasideda laukinių gyvūnų poravimosi metas, dėl ko jie daug migruoja. Apskritai antrąjį metų pusmetį žalų, susidūrus su laukiniais žvėrimis, yra daugiau.

„Iš klientų patirtų nuostolių matome, kad su žvėrimis keliuose jie dažniau susiduria antrąjį metų pusmetį. Šį laikotarpį tiek nuostolių, tiek ir išmokų skaičiai yra didesni nei pirmąjį metų pusmetį. Pernai metų antrąjį pusmetį vairuotojams dėl patirtų nuostolių, susidūrus su žvėrimis, išmokėjome 1,3 milijonus eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Nelabai veikia esančios priemonės – laukiama naujovių

Draudimo ekspertas pastebi, kad jau keletą metų situacija nelabai keičiasi.

„Žinoma, pandeminiu laikotarpiu nuostolių skaičių natūraliai buvo kiek sumažėję dėl eismo ribojimų, tačiau žvelgiant, pavyzdžiui, net nuo 2017 metų matome, kad skaičiai yra panašūs – per metus susidūrimų su žvėrimis skaičiai siekia apie 1,5 tūkst., išmokų sumos taip pat per metus vyrauja apie 2,3 milijonus eurų.

Pernai metais išmokų skaičiai jau beveik siekė 2,5 milijonus eurų per metus, tačiau visgi tendencijos panašios. Vadinasi esamos priemonės nelabai veikia, vairuotojai nėra atidesni, o esančios tvorelės ir aptvėrimai irgi nelabai gerina situaciją“, – sako Artūras Juodeikis.

Vis dėlto, „Lietuvos draudimo“ atstovas sako, kad daug vilčių teikia naujai bandoma mokslininkų sukurta perspėjimo apie laukinius žvėris sistema.

„Nors ji dar tik išbandoma, tačiau inovatyvūs sprendimai, kalbant apie žvėris ir automobilių avarijas, yra labai reikalingi ir sveikintini. Būtent rugsėjo-lapkričio mėnesiais dažniausiai į kelius išbėga šernai, stirnos ir briedžiai. Pastarieji sukelia ir skaudžiausias nelaimes.

Susidūrimas su šiuo gyvūnu prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Taip pat, briedis yra ne tik sunkus, bet ir aukštas, todėl po smūgio virsta į priekinį stiklą ir žūsta ar yra itin sunkiai sužalojami žmonės“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Anot jo, dažniausiai nuostolių atneša susidūrimai su stirnomis – jas galima sutikti pamiškėse, laukuose, atvirose pievose. Šie gyvūnai dažnai sutinkami arti magistralinių, rajoninių kelių ar net miestų pakraščiuose.

„Jei keliu prabėga viena stirna – labai svarbu maksimaliai prilėtinti greitį, nes stirnos būriuojasi ir dažniausiai migruoja ne po vieną ir ne po dvi“, – pastebi Artūras Juodeikis.

Svarbus budrumas ir techniškai tvarkingas automobilis

„Lietuvos draudimo“ ekspertas pažymi, kad šiemet situacija sudėtingesnė Jonavos, Visagino, Šilutės rajonuose – čia nuostolių skaičiai išaugo.

„Be to, svarbu suprasti, kad rudenį eismo sąlygos kardinaliai pasikeičia nuo vasaros –  dėl šlapios kelio dangos stabdymo kelias yra ilgesnis, daugiau šlapių lapų, kurie prilygsta ledukui ant kelio, taip pat daug lyja, anksčiau temsta, todėl yra prastesnis matomumas“, – vardija A. Juodeikis.

Ekspertas pataria išlikti budriems ne tik tada, kai apie galimus laukinius gyvūnus įspėja kelio ženklai, bet ir visos kelionės metu. Ypač jei važiuojate pro laukus, pievas, miškus, net jei ir nenutolote nuo miesto.

„Jei yra galimybė – vairuokite šviesiu paros metu, nes gyvūnai migruoja paryčiais arba vakare sutemus. Pasirūpinkite valytuvų kokybe, stebėkite kelkraščius ir jei tik pastebite judėjimą – sumažinkite greitį“, – dėmesį atkreipia draudikų ekspertas.

Naujausias „Lietuvos draudimo“ prekės ženklo tyrimas rodo, jog Lietuvos gyventojai jį laiko pačiu patikimiausiu draudimo prekės ženklu Lietuvoje, ypatingai daug balų apklaustieji bendrovei skiria už tai, jog ji objektyviai vertina klientui padarytos žalos nuostolį, paprastai ir sklandžiai jas tvarko bei greitai sureguliuoja (KOG apklausa, 2021 m. gruodis, 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai). Savo draudimą apskritai bendrovei patiki kas trečias besidraudžiantis šalies pilietis.

Pranešimą paskelbė: Paulina Urbelytė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)