Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos oro uostai toliau fiksavo sparčius augimo tempus. Paskutinį vasaros mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo daugiau nei 573 tūkst. keleivių, aptarnauta beveik 5 tūkst. skrydžių, pergabenta apie 1,8 tūkst. tonų krovinių. Praėjusį mėnesį keleiviai galėjo rinktis iš 90 siūlomų krypčių.

Rekordiniais laikomų 2019 m. rugpjūtį per Lietuvos oro uostus keliavo 621,5 tūkst. keleivių, aptarnauta 5,7 tūkst. skrydžių, pergabenta 1,5 tūkst. tonų krovinių. 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu per Lietuvos oro vartus keliavo 371,6 tūkst. keleivių, aptarnauta beveik 4 tūkst. skrydžių, pergabenta 1,8 tūkst. tonų krovinių.

Aviacijos ekspertų teigimu, aviacijos perėjimas iš atsigavimo į augimą ir toliau tęsiasi. Vasaros laikotarpiu pavyko atstatyti 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto ir 86 proc. skrydžių, o krovinių pergabenimas lenkia anksčiau buvusius rezultatus.

„Rugpjūčio mėnuo Lietuvos oro uostuose atspindi bendras aviacijos tendencijas ir tai, kad keliautojų srautų atsigavimas vyksta net sparčiau nei šios vasaros pradžioje. Matant visuomenės elgesio tyrimus ir vertinant mūsų faktinius rezultatus, galima sakyti, ir artimiausiu metu aviacijos atsigavimo tempai išliks aukšti, bendriems srautams gali turėti įtakos sezoniškumas, tačiau tai yra tendencija, kuri buvo tokia pati ir prieš pandemiją, artėjant žiemos sezonams. Kalbant bendrai, visomis prasmėmis grįžtame į tą realybę ir veiklos apimtis, kurios buvo prieš pandemiją, didesnių neigiamų korekcijų aviacijos atsigavimo procese artimiausiais mėnesiais neprognozuojame”, – komentuoja Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas.

Kaunas toliau išlieka augimo lyderiu

Daugiausiai keleivių ir skrydžių, kaip ir ankstesniais mėnesiais, aptarnauta Vilniaus oro uoste. Praėjusį mėnesį per šiuos oro vartus keliavo 421 tūkst. keleivių, aptarnauta daugiau nei 3,5 tūkst. skrydžių, pergabenta beveik 1,3 tūkst. tonų krovinių. 2019 m. per šį oro uostą keliavo 469 tūkst. keleivių, aptarnauta beveik 4,2 tūkst. skrydžių, pergabenta 1,2 tūkst. tonų krovinių. Tuo tarpu praėjusių metų rugpjūtį Vilniaus oro uoste keliavo 275 tūkst. keleivių, aptarnauta 2,9 tūkst. skrydžių, pergabentų krovinių kiekis reikšmingai nesiskyrė nuo šių metų rezultato.

Kauno oro uostas išlaiko augimo lyderio poziciją oro uostų tinkle – šiemet fiksuoti rezultatai viršija priešpandeminius rodiklius. Praėjusį mėnesį per Kauno oro uostą keliavo 120 tūkst. keleivių. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu per šiuos oro vartus keliavo 116 tūkst. keleivių, pernai – 75 tūkst. Šiame oro uoste rugpjūčio mėnesį aptarnauti 979 skrydžiai, 2019 m. – 902, o 2021 m. – 777. Išaugo ir per Kauno oro uostą pergabentų krovinių skaičius. Praėjusį mėnesį gabenta beveik 482 tonos krovinių, kai prieš pandemiją, 2019 m., šis rodiklis siekė 272 tonas, o pernai – 478.

Tuo tarpu Palangos oro uoste fiksuojamas spartus krovinių pergabenimo augimas. Paskutinį vasaros mėnesį per šį oro uostą pergabentą 5,32 tonos krovinių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo pergabenta 3,63 tonos, pernai – 0,1 tonos. Šiame oro uoste praėjusį mėnesį pavyko atstatyti 86 proc. priešpandeminio keleivių srauto – šių metų rugpjūtį per Palangos oro uostą keliavo 31,5 tūkst. keleivių, buvo aptarnauti 407 skrydžiai. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu per šį oro uostą keliavo 36,7 tūkst. keleivių, aptarnauti 632 skrydžiai, o 2021 m. per šį oro uostą keliavo 22 tūkst. keleivių, aptarnauti 323 skrydžiai.

Apie Lietuvos oro uostus

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Viktorija Gailiūtė, UAB „Publicum”