Visuomenė jau gali susipažinti su parengtu Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vietovių, esančių šalia Kauno geležinkelio mazgo, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiamos aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pasiūlymus.

„Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūrų, per kurią važiuos „Rail Baltica“ traukiniai. Tai taip pat vienas svarbiausių Lietuvos logistikos centrų – čia sueina krovinių keliai tarp Šiaurės ir Vakarų bei Centrinės Europos, per čia vyks tranzitiniai kroviniai iš Rytų bei Klaipėdos jūrų uosto. Mazgas yra itin svarbus Lietuvos valstybei ir verslui, ypatingai dabartinėje geopolitinėje aplinkoje, todėl kviečiame visuomenę aktyviai išsakyti ir teikti pasiūlymus, nes dialogas atneša geriausius rezultatus“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Optimalius projekto „Rail Baltica“ geležinkelio išvystymo sprendinius Kauno geležinkelio mazge ir siūlymus dėl susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingų teritorijų, siekiant sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai, parengė Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria S.A.“. Po viešųjų konsultacijų su visuomene bus pasirinkta optimali alternatyva. Ją identifikavus, bendrovė turės parengti konkrečiuosius sprendinius bei atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.

Anot Arenijaus Jackaus, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo vadovo, Kauno geležinkelio mazgas, pilnai įgyvendinus projektą, taps kertiniu centru logistikos grandinėje: „Mazgo funkcionalumas ir svarba visam regionui kaip logistikos centrui yra itin didelė, todėl jo plėtra yra strateginis etapas, kurį siekiame kuo greičiau įgyvendinti. Svarbu, kad pasirinkti sprendiniai Kauno geležinkelio mazge užtikrintų sklandų keleivinių bei krovininių traukinių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos eismą bei aptarnavimą. Šiuo metu Kauno intermodaliniame terminale prekiniai traukiniai perkraunami nuo plačiosios į europinės vėžės vagonus – taip kroviniai keliauja iš Lenkijos, Estijos, Latvijos, Skandinavijos šalių, taip pat vykdomas atgalinis tranzitas į šias šalis iš Vakarų ir Vidurio Europos.“

Susipažinti su parengtu susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijos dokumentu ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita galima nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. liepos 20 d. Nurodytu laikotarpiu su teritorijų planavimo dokumentu galima susipažinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS (https://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas, TPD Nr. S-NC-00-19-9), Planavimo organizatoriaus buveinėje (visuomenė priimama tik iš anksto susitarus, aukščiau nurodytais kontaktais), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje (https://sumin.lrv.lt/lt/).

Papildomai su koncepciniais sprendiniais galima susipažinti Web GIS internetinėje erdvėje: http://inx.lv/HgHK.

Viešas susirinkimas įvyks 2022 m. liepos 21 d. 17 val. Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje (Laisvės al. 96, Kaunas). Taip pat viešas susirinkimas bus transliuojamas nuotoliniu būdu. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://bit.ly/3xeA6hD

„Rail Baltica“ yra didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalyse, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sudarys 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija