Standartinė į Lietuvą įvežamo iš trečiųjų šalių ar į trečiąsias šalis išvežamo krovinio logistikos grandinė netrumpa – pasikrauti vilkiką siuntėjo sandėlyje, užsukti į muitinę susitvarkyti krovinio popierių, vykti pas muitinės tarpininką užsipildyti kelionės popierių ir tik tada tęsti kelionę į kitas šalis arba sandėlius. Kur, prieš iškraunant krovinį, dar tenka susitvarkyti krovinio importo formalumus.

Pandemijos akivaizdoje paaiškėjo, jog tokia krovinio kelionės grandinė yra neefektyvi, reikalauja žmogiško kontakto ir sukuria daug išvengiamų darbo valandų, kuro bei popieriaus sąnaudų. Europos Sąjunga, spręsdama šią problemą, patvirtino eFTI reglamentą. Jo paskirtis – paskatinti krovinių vežimo ir logistikos skaitmeninimą, kad būtų sumažintos administracinės išlaidos. Pagal jį valstybinės institucijos privalės priimti logistikos sektoriaus įmonių teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu pagal bendrą formatą, o tai palengvins darbą ir verslui, gabenančiam krovinius į trečiąsias šalis. 

Trys privalomi sustojimai

„Krovinio kelionė galėtų būti trumpesnė ir greitesnė, o procedūros gerokai paprastesnės, jeigu vilkiko vairuotojui gabenant krovinį nereikėtų gaišti laiko norint atlikti biurokratines procedūras skirtingose institucijose ir duomenis ES inspekcijos matytų bei keistųsi tarpusavyje nuotoliniu būdu. Mat dabar krovinio deklaracijos ir kiti dokumentai pildomi rankiniu būdu ir kiekvienas vairuotojas priverstas kelionės metu turėti apie 100 popieriaus lapų šūsnį“, – sako Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Pagal įprastinį modelį kiekvienas vilkikas, keliaudamas į trečiąsias šalis, privalo susitvarkyti kelionės formalumus fiziškai aplankydamas tris skirtingas institucijas. Pirmiausiai – susitvarkyti eksportuotojui reikalingus išvykimo šalies muitinės formalumus, įforminti krovinio dokumentus. Vėliau važiuojama pas muitinės tarpininką, įforminti tranzitinių procedūrų iki gavėjo muitinės – tai yra būtina vežėjui. O tuomet vykstama pas šalies-gavėjos muitinės tarpininką, kuris sutvarko formalumus, reikalingus importuotojui.

Tarpinių stotelių gausa apsunkina ne tik verslus, kurie dalyvauja eksporto grandinėje, bet ir paprastus eismo dalyvius: miestų gatvėse pagausėja vilkikų. Tai ypač pastebima Vilniuje, penktadienio popietėmis, kuomet net iki tūkstančio vilkikų, galinčių sudaryti iki 30 km ilgio grūstį, bando suspėti atlikti visus formalumus iki darbo pabaigos ir taip „neužstrigti“ visam savaitgaliui. 

Pirmiesiems – konkurencinis pranašumas

eFTI reglamentas, siekiantis standartizuoti skaitmeninius krovinių pervežimo dokumentus visoje Europos Sąjungoje, dalinai įsigalios nuo 2024 m. rugpjūčio. Nuo 2025 m. rugpjūčio visos su krovinių gabenimu susijusios valstybinės ES narių inspekcijos s privalės gebėti priimti eFTI reglamento reikalavimus atitinkančius elektroninius dokumentus.

Tuo tarpu verslo įmonės jau dabar eksportuotojams bei vežėjams siūlo regioninius sprendimus, kurių pagrindu bus standartizuojama europinė krovinių skaitmeninės dokumentacijos sistema.

Procedūras skaitmenizavus krovinių vežėjai visus formalumus – važtaraščių, įvairių leidimų ir kitų dokumentų pildymą iš verslo pusės – jau dabar gali atlikti nuotoliniu būdu. Vilkikai iš sandėlio į paskirties tašką gali važiuoti tiesiai, be priverstinių sustojimų biurokratiniam darbui atlikti. Išvengiama ir būtinybės vykdyti dokumentų forminimo procedūras tik darbo metu – skaitmeninė aplinka veikia kasdien ir visą parą. 

Kol kas tarptautinės prekybos grandinės dalyviai – eksportuojančios įmonės ir pervežimo paslaugų teikėjai – skaitmenizuotų krovinio pervežimo procedūrų funkcionalumus diegia savo iniciatyva ir rodo kelią valstybinėms institucijoms. Tačiau nuo 2025 m. rugpjūčio visos ES valstybinės įstaigos, kurių veikla yra susijusi su krovinių pervežimo kontrole, privalės gebėti priimti standartizuotus skaitmeninius krovinių pervežimo dokumentus.

Taupo pinigus

Europos Komisijos skaičiavimai rodo, jog eFTI reglamento įgyvendinimas ir skaitmeninių transportavimo dokumentų naudojimas Europos vežėjams per artimiausius 20 metų sutaupytų 27 mlrd. eurų.

Situaciją galima vertinti ir iš vieno konkretaus verslo perspektyvos. Pavyzdžiui, „Vilniaus baldai“ per mėnesį savo gaminius eksportuoja naudodami 800 vilkikų. Įmonei pradėjus pildyti ne popierines, o elektronines krovinio deklaracijas, atsirado galimybė perskirstyti darbus ir kai kuriuos darbuotojus nukreipti ne dokumentų rengimui, o daugiau pridėtinės vertės sukuriančiam darbui. Kol kas taupymo mastai nėra dideli, tačiau ilgainiui sutaupyti buus galima vis daugiau. 

Įmonė skaičiuoja, kad perėjus prie elektroninės sistemos atpigo muitinės tarpininkų paslaugos. Skaitmeninės importo procedūros taip pat yra reikšmingai pigesnės už tradicines. 

Mažiau CO₂ ir konkurencinis pranašumas

Kadangi visos krovinio gabenimo dokumentų tvarkymo procedūros atliekamos nuotoliniu būdu, krovinio iš sandėlio nereikia gabenti į muitinę ir pas muitinės tarpininką. Paskaičiuota, kad kiekvienam vilkikui dėl to papildomai tenka nuvažiuoti apie 30 kilometrų. Iš Lietuvos 2020 metais kiekvieną mėnesį išvykdavo apie 25 tūkst. vilkikų. Tai reiškia, jog šis transportas, sudeginantis po 32 litrus degalų 100 km, per mėnesį sutaupytų 240 tūkst. litrų degalų, arba arti pusės milijono eurų. Ir į atmosferą išmetamo anglies dvideginio (CO₂) kiekis sumažėtų net 643 tonomis per mėnesį.

Ir tai – tik nesunkiai apskaičiuojami sutaupymai. Vis gausesniam rinkos dalyvių skaičiui pereinant prie skaitmeninių pervežimo apiforminimo procedūrų, pervežimo paslaugos atpigs ne tik dėl sumažėjusio kelionės atstumo, bet ir dėl vilkikų vairuotojų sutaupomo laiko. Preliminariais skaičiavimais, pervežimo procedūrų skaitmenizavimas leistų net 20 proc. padidinti vilkikų produktyvumą ir taip sumažinti jų poreikį bei paslaugų kainą.

„Vilniaus baldai“ jau šiandien ruošiasi skaitmeniniam duomenų apsikeitimui ir muitinės formalumus tvarko nuotoliniu būdu, sako, jaučiasi laimėję ir įžvelgia savo pranašumą rinkoje. „Pereidami prie eksporto procedūrų skaitmenizavimo nelaukdami termino, kuomet eFTI privalomai įsigalios visiems rinkos dalyviams, įgijome konkurencinį pranašumą. Ne tik sutaupome pinigų, bet ir pristatome krovinius viena diena greičiau“, – sakė „Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Jonas Krutinis.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation