Susisiekimo ministerija įsipareigoja iki 2027 m. viešąjį transportą Lietuvoje pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. Pertvarka paskatins ne tik kardinalų viešojo transporto parkų performavimą, bet ir stočių, stotelių, miesto gatvių ir šaligatvių infrastruktūros atnaujinimą. Šiandien renginyje Susisiekimo ministerijai ir kitoms įstaigoms pristatant veiksmus, kuriais judama reikšmingų Lietuvos transporto sektoriaus pokyčių link, buvo akcentuojamas Lietuvos savivaldybių indėlis.
Jau nuo šių metų lapkričio 1 d. viešojo transporto paslaugų teikėjai privalės įsigyti individualių poreikių turintiems žmonėms pritaikytus autobusus, troleibusus ir kitas transporto priemones, įskaitant ir keleivinius laivus. Tai numatyta vakar Seimo priimtose Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisose. Iki šiol šalyje nebuvo teisės aktais nustatytų reikalavimų viešojo transporto priemonėms, kad jos būtų ir kokiu būdu pritaikytos žmonėms su negalia.
„Šiandien turime paradoksą: iš Vilniaus oro uosto žmonėms, turintiems negalią, nuvykti į užsienį paprasčiau, negu iš, pavyzdžiui, Vilniaus rajono pasiekti patį oro uostą. Tai iliustruoja faktą, kad negalią turintys žmonės Lietuvoje vis dar diskriminuojami, o transporto sritis, deja, ne išimtis. Tinkamai pritaikyta aplinka – būtina sąlyga visaverčiam individualių poreikių turinčių asmenų dalyvavimui visuomenės gyvenime“, – šiandien atidarydamas renginį kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pokyčiai, ministro teigimu, vyksta koordinuotai. Jau įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimai, naująja A+ eismo juosta leidžiantys į švietimo įstaigas ir dienos užimtumo centrus, suderinus su savivaldybe, keliauti negalią turintiems asmenims. Pokyčius įgyvendina Susisiekimo ministerijai pavaldžios sektoriaus įmonės, 20 šalies savivaldybių įgyvendina darnaus judumo mieste planus, rengiamas transporto sektoriaus pritaikymo žmonėms su individualiais poreikiais planas, Susisiekimo ministerija rengia reikalavimus viešojo transporto priemonėms.
Lietuvoje tik 35 proc. viešojo transporto priemonių pritaikytos asmenims su individualiais poreikiais. Daugiausia jų didžiuosiuose miestuose, tačiau net 34 savivaldybės neturėjo nė vienos pritaikytos transporto priemonės. Tolimojo susisiekimo sektoriuje situacija dar blogesnė – Lietuvoje turime 700 autobusų, iš kurių vos keletas pritaikyti vežti žmones su individualiais poreikiais.
„Užtikrindami laisvą judėjimą visiems, kartu mažiname žmonių su individualiais poreikiais atskirtį, didiname jų galimybes gauti išsilavinimą ir būti įtrauktiems į visas gyvenimo veiklas. Tai šios Vyriausybės vienas prioritetų. Siekiame iki 2030 m. asmenų su negalia gyvenimo kokybės indeksą pakelti nuo dabartinio 48 proc. iki 60 proc. Praėjusių metų duomenimis, mūsų šalyje gyveno daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia“, – renginyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Vilniaus miesto savivaldybėje praėjusiais metais kursavo 33 proc. individualių poreikių turintiems asmenims pritaikytų troleibusų ir net 96 proc. autobusų.
„Iš tiesų turime savivaldybių, kurios sau senokai ieškojo sprendimų, kaip viešąjį transportą pritaikyti žmonėms su negalia. Tačiau pusė Lietuvos savivaldybių nebuvo motyvuotos tuo pasirūpinti. Imdamiesi lyderystės šioje srityje, siekiame, kad individualių poreikių turintys žmonės galėtų patogiai judėti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir visoje Lietuvoje“, – teigė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Individualių poreikių žmones vienijančių organizacijų atstovai teigia, kad vietinio viešojo transporto situacija pagerėjo, tačiau tarpmiestiniu transportu keliauti vis dar sunku.
„Mano lūkestis – kad 2027 m. kiekvienas neįgalus žmogus rinktųsi jam reikiamą maršrutą ir nelauktų stotelėje valandą, kol pagaliau atvyks vienas iš vos kelių pritaikytų autobusų. Be technologinės pažangos svarbus ir žmogiškasis faktorius, psichologinis vairuotojų paruošimas“, – tikino Rūta Kupčinskaitė, „Spanguolės dirbtuvėlių“, visuomenę šviečiančių apie neįgalių asmenų realijas, įkūrėja.
Susisiekimo ministerija viešojo transporto ir jo infrastruktūros pritaikymui individualių poreikių turintiems žmonėms žaliosios pertvarkos kontekste planuoja ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Šiam tikslui numatoma 333 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų investicijų, 250 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Numatomos savivaldybių biudžetų investicijos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos 10 proc. dalis, skirta darnaus judumo ir saugaus eismo priemonėms.
Viešojo transporto pokyčiai, apimantys Lietuvos kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų transporto infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą bei jos pritaikymą individualių poreikių turintiems ir riboto judumo asmenims, numatyti memorandume, kurį Lietuvos Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, jai pavaldžios įmonės ir neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos pasirašė 2021 m. Jį jau pasirašė 31 šalies savivaldybė.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]