Įdėti skelbimą

Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: praėjusiais metais suvaldyti pandemijos finansiniai iššūkiai, augimas 2022-aisiais ir planuojamas pelnas 2023 metais

2021 m. nepaisant besitęsiančios COVID-19 pandemijos Lietuvos oro uostų pajamos siekė beveik 29 mln. eurų ir buvo apie 30 proc. didesnės nei 2020 m. (rekordiniais 2019 m. šis rodiklis buvo 48,5 mln. eurų). Šalies oro vartai pernai patyrė beveik 703 tūkst. eurų nuostolį, tačiau planuojama, kad jau 2023 metais Lietuvos oro uostai generuos grynąjį pelną.

Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, 2021 metais iš esmės pavyko pasiekti žymiai geresnius pajamų rodiklius ir suvaldyti augančias sąnaudas. Palyginti su 2020 m., kai aviacinės veiklos pajamos siekė 13,1 mln. eurų, praėjusiais metais jos augo 42 proc. iki 18,7 mln. eurų (2019 m. – beveik 31,5 mln. eurų).  Tuo tarpu pajamos, gaunamos iš neaviacinės veiklos, siekė 10,2 mln. eurų, kai užpernai – kiek daugiau nei 9 mln. eurų. 2019 m. šis rodiklis siekė beveik 17 mln. Eurų.

Lietuvos oro uostų pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) 2021 metais augo ir sudarė beveik 8 mln. eurų, 2020 metais EBITDA buvo 2,5 mln. eurų. Įmonė patyrė beveik 703 tūkst. eurų grynąjį nuostolį (2020 m. – 4,6 mln. nuostolis).

Rekordiniais 2019 metais, dar prieš prasidedant pandemijai, įmonė sugeneravo 13,6 eurų grynąjį pelną.

„2021 metais daug dėmesio buvo skiriama strategiškai svarbių investicinių projektų sėkmingam užbaigimui. Lietuvos oro uostai baigė didelio masto Palangos ir Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos projektus, kuriems daug įtakos turėjo sėkmingai suvaldyti finansiniai srautai”, – komentuoja Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkė Eglė Čiužaitė.

Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, dėmesys sąnaudų kontrolei ir jų mažinimui buvo vienas iš esminių faktorių, kurie leido sėkmingai subalansuoti finansinę situaciją Lietuvos oro uostuose praėjusiais metais.

„Nors aviaciniai srautai pradėjo sparčiau augti jau antroje 2021 metų pusėje, finansiniai srautai ir realus atsigavimas buvo matomas tik metų pabaigoje. Vis dėlto Lietuvos oro uostuose finansinė situacija buvo stabili, jau pernai pradėjome demonstruoti atsigavimo tendencijas. Tvirtai tikime, kad artimiausiais metais nuoseklų augimą paversime pelningu darbu. Tai leidžia prognozuoti tiek aviacijos sektoriaus prognozės, tiek stiprus finansinis pagrindas, kurį išlaikėme per iššūkių pilną laikotarpį.“ – sakė I. Kunigėlytė.

Ji taip pat pastebėjo, kad nepaisant vėlyvo finansinio atsigavimo aviacijos sektoriuje praėjusiais metais pavyko užtikrinti oro uostų veiklos tęstinumą.

„Finansinis stabilumas Lietuvos oro uostuose leido tęsti numatytų planų įgyvendinimą ir plėtoti svarbiausius oro uostų projektus, išsaugoti specialistų komandą ir investuoti į būtinus operacinius procesus. Sėkmingo finansinių srautų valdymo pavyzdžiu galime įvardyti tai, kad net iššūkių laikotarpiu sugebėjome užbaigti du strategiškai svarbius projektus – Palangos ir Vilniaus aerodromų rekonstrukcijas.“ – komentavo I. Kunigėlytė.  

Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, prognozės rodo, kad šiemet tinklo veikloje dar fiksuosime nedidelį nuostolį, bet jau matoma, kad šie metai bus esminės transformacijos laikas – iš iššūkių finansams laikotarpio į pelningos veiklos periodą. Grynąjį pelną Lietuvos oro uostuose planuojama generuoti jau 2023 metais.

Detalią 2021 metų audituotą finansinę ataskaitą galima rasti Lietuvos oro uostų puslapyje https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/administracine-informacija/finansines-ataskaitos

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Viktorija Gailiūtė, UAB „Publicum”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]