Lietuvoje ir dar aštuoniose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse (Danijoje, Vokietijoje, Airijoje, Kipre, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Švedijoje) užregistruotas mažiausias kada nors nustatytas žūčių skaičius per metus, tokius duomenis paskelbė Europos Komisija, įvertinusi preliminarius žūčių keliuose 2021 m. duomenis.

2021 m. Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 147 žmonės, t. y. 16 proc. mažiau nei 2020 m. Palyginti su 2019 m., kurie yra paskutiniai metai prieš pandemiją, žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius sumažėjo  22 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva patenka į šalių, kuriose pasiektas didesnis nei 20 proc. sumažėjimas, penketuką. Daugiau nei 20 proc. sumažėjimas be Lietuvos dar užregistruotas Danijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Lenkijoje.

2021 m. Lietuvoje vienam milijonui gyventojų teko 52 žūtys, t. y. vienuolika žūčių mažiau nei 2020 m. (63) ir penkiolika ­mažiau nei 2019 m. (67). Pagal šį 2021 m. pasiektą rodiklį Lietuva yra 19 vietoje tarp visų ES šalių narių, pernai Lietuva pagal šį rodiklį buvo 23 vietoje. Bendras ES šalių išsidėstymas pagal žūčių vienam milijonui gyventojų rodiklius pasikeitė nedaug: saugiausi keliai tebėra Švedijoje (18), o didžiausias rodiklis 2021 m. nustatytas Rumunijoje (93). Europos Sąjungoje milijonui gyventojų vidutiniškai tenka 44 žūtys keliuose.

„Likus kelioms dienoms iki balandžio 6 d., kai minima Saugaus eismo diena, Europos Komisijos paskelbta informacija rodo po truputį gerėjančią situaciją šalyje. Tačiau tai tik pradžia norint pasiekti ES užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose, o iki 2050 m. pasiekti, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus“, – sako VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.

Minėtas tikslas iškeltas ir Lietuvos Vyriausybės patvirtintoje Valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija – nulis“ (toliau – Programa). Programos strateginis tikslas – iki 2030 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose sumažinti 50 proc., palyginti su 2019 m., tai yra, kad eisme žūtų ne daugiau kaip 75 eismo dalyviai arba 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau kaip 25 žuvusieji Lietuvos keliuose.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) diegiamos inžinerinės eismo saugos priemonės ir vykdomos įvairios švietėjiškos veiklos prisideda prie saugumo mūsų keliuose didinimo, saugesnės eismo aplinkos kūrimo ir kultūringo eismo dalyvio ugdymo.

Pasak Kelių direkcija vadovo R. Lipkevičiaus, pavyzdžiui, 2021 m. buvo gerinamos eismo sąlygos ­– valstybinės reikšmės keliuose įrengiama saugaus eismo infrastruktūra (žiedinės sankryžos, modernios pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.), atnaujinamas ženklinimas, įgyvendinami kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai. Be to, praėjusiais metais Kelių direkcija, vykdydama švietėjiškos veiklos tiesioginės komunikacijos projektus, pasiekė didesnę nei 72 tūkst. auditoriją, komunikacija saugaus eismo tema aktyviai vyko ir Kelių direkcijos socialinių tinklų profiliuose. Šia informacija aktyviai dalijosi stebėtojai. Vien Kelių direkcijos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje saugaus eismo tema paskelbti įrašai pasiekė daugiau nei 730 tūkst. auditoriją.

Preliminariais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2021 m. 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių keliuose sudarė vairuotojai, 25 proc. ­– keleiviai, 18 proc. –  pėstieji, 8 proc. – dviračių vairuotojai, 8 proc. – motociklų ir mopedų vairuotojai. ES šalyse automobilių keleiviai (vairuotojai ir keleiviai) sudarė 43 proc. visų žuvusiųjų keliuose, pėstieji – 20 proc., motociklų ir mopedų naudotojai – 18 proc., o dviračių vairuotojai – 10 proc. visų žūčių.

Aušra Ramoškaitė

Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyrius

Tel. +370 5 232 96 28, mob. tel. +370 656 76 508

El. p. ausra.ramoskaite@lakd.lt

Pranešimą paskelbė: Saulius Jansonas, Lietuvos automobilių kelių direkcija