Įdėti skelbimą

Susisiekimo ministerijos plėtros programoje – dėmesys intermodalumui, jungtims su ES transporto tinklu, transporto energetinei nepriklausomybei ir elektroninių ryšių plėtrai

Vyriausybė patvirtino Susisiekimo ministerijos plėtros programą 2022–2030 metams. Šiame svarbiausiame ministerijos strateginio planavimo dokumente numatyta gerinti visų transporto rūšių jungtis, skatinti pažangių ir naujos kartos elektroninių ryšių technologijų plėtrą, didinti alternatyviųjų degalų naudojimą, darnų judumą bei infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir auginti sektoriaus kuriamą vertę.

Tarp svarbiausių programoje keliamų tikslų – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Užsibrėžta didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį nuo 4 proc. iki 15 proc., daugiau nei du kartus – iki 14 proc. 2030 m. – sumažinti transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2016–2018 m. – 36 proc.).

„Siekdama diversifikuoti rinkas, mažinti nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais ir savivalda kelia ambicingus tikslus – plėsti naujų rinkų transporto paslaugoms  paiešką, skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą bei darnų judumą, taip pat didinti transporto sektoriaus aukštą pridėtinę vertę ir grąžą ekonomikai. O tam svarbu tiek inovacijos, tiek naujų technologijų taikymas, tiek transporto sektoriaus skaitmenizavimas ir, be abejo, laisvas, spartus, saugus ir visiems prieinamas interneto ryšys. To sieksime aktyviai skatindami 5G ryšio plėtrą Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Skatinant darnų judumą, kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje kelionių struktūroje turėtų išaugti daugiau nei iki 12 proc. nuo bemaž 6 proc., be to, turėtų padaugėti kelionių traukiniais – nuo 1,2 proc. iki 1,9 proc.

Iki 2025 m. norima pasiekti, kad visi namų ūkiai turėtų galimybę naudoti 100 Mb/s spartos interneto ryšį. 2019 m. tokių namų ūkių buvo 69 proc. Taip pat iki 2023 m. 5G ryšys turėtų būti prieinamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų teritorijose, iki 2025 m. jis turėtų padengti visų miestų teritorijas, „Via Balticos“, „Rail Balticos“ valstybinės reikšmės kelius, geležinkelius ir oro bei jūrų uostus.

Aviacijos srityje keliamas tikslas – atverti daugiau galimybių keliaujantiesiems, tai yra padidinti skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų skaičių iki 120 (2021 m. – 94).

Patvirtintoje plėtros programoje iki 2030 m. daug dėmesio skiriama TEN-T tarptautinio tinklo plėtrai.  Iki 2030 m. numatyta keturis kartus daugiau, nuo 8 proc. iki 35 proc., elektrifikuoti geležinkelių (2020 m. – 8 proc.). Į strategiją įtrauktą tikslą planuojama pasiekti dar 2026 m. – iki to laiko planuojama turėti funkcionuojančią „Rail Balticos“ europinę geležinkelio vėžę nuo Lenkijos iki Latvijos sienos.

Siekiant užtikrinti šalies saugumą, numatyta sukurti ir pritaikyti transporto infrastruktūrą, reikalingą tarptautiniam kariniam judumui. TEN-T tinklo geležinkelių ir sausumos kelių infrastruktūros dalis, atitinkanti karinio mobilumo reikalavimus, iki 2030 m. turėtų pasiekti 20 proc.

Tarp regioninių pažangos priemonių išskirtas eismo saugos didinimas. Užsibrėžta žuvusiųjų keliuose skaičių iki 2030 m. sumažinti bent iki 30 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų. 2020 m. šis skaičius siekė 63.

Programoje pabrėžiama naujų susisiekimo technologijų ir inovacijų svarba – siekiama, kad transporto sektoriaus įmonės, diegiančios inovacijas, iki 2030 m. sudarytų 60 proc. (2018 m. – 40 proc.).

Plėtros programai, kurioje planuojamos tik pažangos veikloms numatytos lėšos, iki 2030 m. įgyvendinti numatyta ne mažiau kaip 2,5 mlrd. eurų.

 

Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]


Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju

Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]


Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams

2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]


Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?

Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]


Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų

Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]