SDK kodų paradoksai: skaidrina rinką, bet tarpininkavimo verslą stumia į paribius

2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs reikalavimas visoms Lietuvoje parduodamoms transporto priemonėms turėti savininko deklaravimo kodą (SDK) atskleidė įstatymo spragą, trukdančią per tarpininkus įsigyti užsienyje esančius automobilius. SDK yra privalomas ir tokiu atveju, jei parduodamas automobilis priklauso ne Lietuvos gyventojui, tačiau tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės jo gauti negali – valstybės institucijos išaiškino, kad tai gali daryti tik automobilio savininkas.

Tarpininkavimo veikla parduodant fizinių ir juridinių asmenų transporto priemones užsiimančio BRC autocentro atstovo Vaido Sarapino teigimu, pats SDK yra gera priemonė, skaidrinanti rinką, tačiau įvedant ją neapgalvota, kaip veiklą toliau vykdys tarpininkai.

„Situacija paradoksali: tarpininkas nėra automobilio savininkas, tačiau turi prievolę pateikti SDK, nors įstatyme nustatyta, kad SDK gali gauti tik automobilio savininkas. Neturėdamas SDK, tarpininkas negali pardavinėti automobilio. Aiškaus atsakymo neturi nei Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nei VĮ „Regitra“: jos nukreipia viena į kitą, teigdamos, kad problemą spręsti galima, bet nepaaiškindamos, kaip. O mūsų veikla tuo metu trinka, nes mažėja automobilių pasiūla – dalis užsienio tiekėjų atsisakė tiekti mums automobilius, be to, pagal naująją tvarką Lietuvos interneto svetainėse nebegalime skelbti informacijos apie įmonės atstovybėse kitose šalyse esančius automobilius, nes jie neturi SDK“, – sako BRC autocentro Pardavimų vadovas V. Sarapinas. 

Norinčių įsigyti automobilius iš užsienio per tarpininkus kasmet daugėja. 2019 m. iš visų įmonės parduotų automobilių 8 proc. sudarė automobiliai iš užsienio, atvaromi specialiai pagal klientų užsakymus, 2020 m. šis skaičius augo iki 10 proc., o 2021 m. jau siekė virš 23 proc.

Tarpininkas – ne savininkas

Pasak pašnekovo, problemos, su kuria šiandien susiduria automobilius iš užsienio parduodantys tarpininkai, esmė – jog SDK gali gauti tik automobilio savininkas, tačiau jei savininkas yra užsienio fizinis ar juridinis asmuo, tampa nebeaišku, kaip tai padaryti.

Jis sako, kad institucijos šią problemą siūlo spręsti dviem būdais, kurių nė vienas nėra nei logiškas, nei paprastas. Pirmasis – užsienio piliečiui ar juridinio asmens atstovui reikėtų pačiam atvykti į „Regitra“ padalinį Lietuvoje ir deklaruoti automobilio įsigijimą ar perleidimą. Tačiau šiuo atveju nėra jokio sandorio, nes transporto priemonė dar nėra įsigyjama ar perleidžiama, kol neatsiranda jos pirkėjas. Be to, vargu ar užsienio šalies gyventojas sutiktų važiuoti į Lietuvą išsiimti SDK vien tam, kad tarpininkas galėtų patalpinti skelbimą apie jo parduodamą automobilį, kuris gali būti ir neparduotas.

„Kitas siūlomas variantas yra užsienio piliečiui ar juridiniam asmeniui pateikti notarinį įgaliojimą, kad tarpininkas galėtų atlikti automobilio deklaravimą už jį. Norint pateikti notarinį įgaliojimą, jam reikia deklaruoti sandorį – pavyzdžiui, automobilio perleidimo, tačiau jis automobilio neperleidžia, nori ir toliau juo važinėti savo valstybėje, kol jis bus parduotas Lietuvoje“, – įsitikinęs V. Sarapinas.

Netikslingu jis vadina ir siūlymą registruoti automobilį nurodant, kad tarpininkas yra transporto priemonės valdytojas. Valdytojas turi prievolę ne tik deklaruoti sandorį, bet ir registruoti automobilį Lietuvoje, vadinasi, sumokėti registracijos ir taršos mokesčius.

Be to, pasibaigus valdytojo įgaliojimams, jei per tą laiką automobilis neparduodamas, valdytoją vėl reikia įforminti iš naujo, o jei automobilį apžiūrėjęs pirkėjas jį pirkti dėl tam tikrų priežasčių atsisako, turi būti vykdomas automobilio grąžinimas, o tai yra nemažos papildomos išlaidos.

Siūlo kurti atskirą registrą

V. Sarapinas teigia, kad tarpininkavimo veiklą vykdančioms įmonėms galėtų būti sudaryta galimybė gauti laikiną SDK, pateikus tarpininkavimo sutartį ar įgaliojimą. Kaip pavyzdį jis pateikia jau dabar VMI taikomą išlygą, kai perkant automobilius iš užsienio aukcionų SDK gauti pakanka pateikti pirkimo dokumentus.

Dar geresniu sprendimu jis vadina atskiro specialaus registro sukūrimą, vadovaujantis kaimyninės Latvijos pavyzdžiu.

„Latvijoje yra atskiras registras automobiliams, įsigyjamiems iš užsienio per tarpininkus. Asmuo, nusprendęs automobilio pardavimą patikėti tuo užsiimančiam tarpininkui, automobilį išregistruoja, tarpininkas jį registruoja šiame registre kaip parduodamą ir gauna specialius numerius, skirtus pardavimo procesui. Su jais automobilis gali ir dalyvauti eisme, ir būti pardavinėjamas. Atsiradus pirkėjui, jo duomenys taip pat suvedami į šį registrą ir pirkėjas gali registruoti automobilį savo vardu“, – aiškina jis.

Žvelgiant iš tarpininkų perspektyvos, dabartinė SDK išdavimo tvarka, pašnekovo teigimu, nėra racionali, nes verslas yra varžomas, apkraunamas neproporcingais reikalavimais ir kaštais, kuriuos turi padengti pats, nes klientai nesutinka jų prisiimti. 

„Atsiradus atskiram registrui juridiniams asmenims, kurie teikia tarpininkavimo paslaugą, procesas būtų skaidrus ir aiškus, neliktų vietos įvairioms teisės aktų interpretacijoms, o našta tiek automobilio savininkui, kuris automobilį parduoda per tarpininką, tiek ir pačiam tarpininkui gerokai sumažėtų“, – pabrėžia V. Sarapinas. 

Iš 8 raidžių sudarytas SDK įvestas siekiant kovoti su šešėline automobilių prekyba, dėl kurios, skaičiuojama, valstybė kasmet praranda iki 40 mln. eurų.

Pranešimą paskelbė: Paulina Česonytė, UAB „Idea Prima”