Kitąmet Susisiekimo ministerija daugiausia dėmesio planuoja skirti strateginių geležinkelių ir kelių transporto jungčių plėtrai, žaliajai transporto transformacijai, skaitmenizacijai ir transporto inovacijoms skatinti. 2022 metais susisiekimo sektoriui numatoma apie 949 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir ES fondų bei 203,7 mln. eurų pažangos rezervinės programos lėšų. Seimui šiandien pritarus Vyriausybės pateiktam 2022 m. valstybės biudžeto projektui, bendra Susisiekimo ministerijai skiriamų lėšų suma sieks 1,15 mlrd. eurų.

„Ateinantiems metams esame nusimatę reikšmingai pagerinti Lietuvos kelių būklę ir pasiekiamumą oro transportu, tęsti strateginius kelių ir geležinkelių projektus „Via Baltica“, „Rail Baltica“, rekonstruoti valstybinės reikšmės kelius Vilnius–Utena, Kaunas–Prienai, be to, transformuoti susisiekimą žaliojo kurso kryptimi. Susisiekimo ministerija parengė naują Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų planavimo sistemą, pagrįstą aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu trejų metų planavimu, daugiau galimybių suteikiant vietos savivaldai ir užtikrinant skaidresnę finansavimo tvarką. Seimui pritarus valstybės biudžetui, galėsime skaidriau ir efektyviau paskirstyti KPPP lėšas“, – sako ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Didžiausia biudžeto dalis – 543,2 mln. eurų – bus skirta KPPP, 11,6 mln. eurų daugiau nei 2021 m.  Planuojama, kad už skirtas lėšas bus išasfaltuota 115 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga, suremontuota 150 km valstybinės reikšmės kelių, nutiesta ar rekonstruota 21 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Taip pat bus užtikrinamas ES finansavimas Lietuvai ypač svarbiems susisiekimo projektams. Daugiau nei 282 mln. eurų ketinama skirti apie 30 projektų, tarp kurių – tris Baltijos šalis su Vakarų Europa sujungsiantis „Rail Balticos“ projektas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gilinimas, automagistralės „Via Baltica“ ir itin prastos dangos Vilnius–Utena kelio rekonstrukcija.

Į ES lėšomis finansuojamų projektų sąrašą taip pat patenka susisiekimo geležinkelių transportu gerinimas: geležinkelių tinklo elektrifikavimas, triukšmo geležinkeliuose mažinimo priemonės, eismo saugos priemonių diegimas. Tarp ministerijos prioritetų – ir plačiajuosčio ryšio tinklo plėtra kaimiškosiose vietovėse, sudarysianti sąlygas teikti itin spartaus plačiajuosčio ryšio (100 Mbps ir daugiau) paslaugas ir diegti 5G ryšio tinklus. 

Be to, tarp kitų metų Susisiekimo ministerijos prioritetų – ir 5G smėliadėžės (angl. Sandbox) konkursas, kuriam įgyvendinti numatyta 24,5 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų. Iniciatyva skatins naujos kartos 5G ryšiu paremtų inovatyvių sprendimų įvairiose srityse (pramonės, susisiekimo, sveikatos apsaugos, energetikos ir kt.) bandymus realiomis sąlygomis ir praktinius pritaikymus. Konkursą, skirtą verslui ir mokslui, planuojama skelbti 2022 m. rudenį.  

2022 m. Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcijai numatoma skirti 4 mln. eurų. Kitąmet planuojama pradėti naujo išvykimo terminalo statybos darbus. Jau paskelbtas naujo išvykimo terminalo statybų Vilniaus oro uoste viešasis pirkimas. Statybų rangovą planuojama išsirinkti iki 2022 m. vidurio ir iškart pradėti darbus.

8,4 mln. eurų numatoma skirti Medininkų pasienio kontrolės punktui modernizuoti, siekiant padidinti vilkikų pralaidumą, modernizuoti šį punktą ir užtikrinti, kad šis projektas būtų užbaigtas iki 2023 m.

2022 m. biudžete planuojamos investicijos perėjimui nuo iškastinio kuro prie netaršaus transporto, darniam judumui skatinti. Planuojama atnaujinti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą, skatinti ekologiško viešojo transporto priemonių parko atnaujinimą, užtikrinti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą, darnaus judumo priemonių diegimą bei kitas su žaliąja transporto transformacija susijusias veiklas.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija