Lietuva per ateinantį dešimtmetį yra įsipareigojusi daugelį sričių, tarp jų ir susisiekimą, transformuoti žaliojo kurso kryptimi. Tą galima padaryti tik sukūrus bendras sistemas. Susisiekimo ministerija šiuo metu rengia bendrą dviračių infrastruktūros schemą, viešojo transporto, elektromobilių įkrovos infrastruktūros ir kitus planus, į kuriuos aktyviai skatinamos įsitraukti visos Lietuvos savivaldybės.
„Keliai, dviračių ir pėsčiųjų takai nesibaigia ties atskirų miestų, savivaldybių, regionų sienomis – jie tęsiasi, kertasi tarpusavyje. Žalioji transformacija neįvyks, jei atskiri miestai nesusikalbės tarpusavyje, skirsis jų kuriamos sistemos, jei kiekvienas darys pokyčius negalvodamas apie visumą, bendrą tinklą“, – viešėdama Kauno miesto savivaldybėje sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Čia ji susitiko su Kauno regiono atstovais – Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Prienų, Jonavos, Raseinių, Birštono miestų ir rajonų merais.
Darnaus judumo tikslai apima 10 kartų didesnį elektromobilių skaičių, jiems pritaikytą infrastruktūrą, elektrifikuotą ir alternatyviesiems degalams naudoti pritaikytą autobusų parką, sujungtą į bendrą viešojo transporto sistemą. Skatinant darnų judumą ir kitomis transporto priemonėmis, daug dėmesio bus skiriama dviračių infrastruktūros plėtrai – iki 2024 m. tikimasi padidinti bendrą dviračių takų skaičių bent 20 proc. Tai reikštų, kad šalia valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelių bei miestų gatvių turėtų būti nutiesta apie 400 km dviračių takų.
Susisiekimo ministerija siekia, kad visas įsigyjamas viešasis transportas būtų pritaikytas ir riboto judumo žmonėms, todėl ragina savivaldybes jungtis prie šiam tikslui skirto memorandumo. Svarbus ir vieningas dalyvavimas 5G memorandume, kuris rodo savivaldos įsitraukimą plėtojant 5G infrastruktūrą visos Lietuvos teritorijoje. Apie visus šiuos planus buvo kalbama susitikimo Kaune metu.
„Be savivaldybių indėlio nacionaliniai tikslai nebus pasiekti. Norime susitikti su visų Lietuvos regionų miestų ir rajonų merais ir ne tik pasiūlyti ministerijos turimą ateities susisiekimo viziją savivaldybėse, bet ir supažindinti su numatomomis bendradarbiavimo galimybėmis, priemonių finansavimu. Ieškosime, kaip iššūkius išspręsti taip, kad tiktų visiems suinteresuotiems asmenims“, – akcentavo A. Vaiciukevičiūtė.
Anot jos, pinigai ir bendri planai dar nesukurs viso norimo efekto – labai svarbus bendradarbiavimas ir ekspertiniu lygiu, todėl Susisiekimo ministerijos ekspertai atviri klausimams ir pasiryžę dalintis projektavimo principais, procesų optimizavimu ir kitomis vertingomis žiniomis bei įgūdžiais.
Vizitas Kaune buvo pirmasis iš dešimties numatomų. Iki 2022 m. pavasario, be Kauno, dar bus aplankytos Tauragės, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus apskritys.
Pranešimą paskelbė: Agnė Augustinaitė, LR Susisiekimo ministerija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]