Šių metų spalį Lietuvos oro uostai aptarnavo 368 tūkst. keleivių – beveik penkiskart daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai oro uostuose fiksuota 77 tūkst. keleivių. Palyginti su rekordiniu 2019 metų spaliu, kai buvo fiksuota 622 tūkst. keleivių, šį spalį jų srautas atsistatė 60 proc., toks skrydžių paklausos augimas, ekspertų teigimu, leidžia tikėtis, kad aviacijos rinka ir toliau augs pagal pozityviausius scenarijus.

„Keleivių srautų atsistatymas Lietuvos oro uostuose kai kuriais laikotarpiais net lenkia Europos vidurkį. Stebint gausėjančias skrydžių kryptis bei lėktuvų užpildymą, aviacijos veikla atsistato  sparčiau nei buvo prognozuota ir, tikėtina, jau kitąmet  dar labiau priartėsime prie priešpandeminiu laikotarpiu buvusio keleivių srauto. Stebime įdomią tendenciją – keleivių aktyvumas šį spalį yra labai panašus į vasaros mėnesius, kai fiksavome didžiausius srautus per visus šiuos metus. Kalbant bendrai, spartus paklausos ir pasiūlos atsistatymo tempas bei Europos vidurkį lenkiantys rezultatai tik patvirtina, kad pasirinkta ir skirtingais scenarijais paremta skrydžių atstatymo ir skatinimo strategija veikia sėkmingai“, – sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Didžiausia dalis keleivių – daugiau kaip 287 tūkst. – aptarnauta Vilniaus oro uoste, o Kauno oro uoste spalį aptarnauti beveik 77 tūkst. žmonių, o tai sudaro net 70 proc. priešpandeminio keleivių srauto.

Pasak A. Stikliūno, aviacijos atsigavimą puikiai iliustruoja ne tik keleivių skaičiaus augimas, bet ir vidutinio lėktuvų užpildymo skaičiaus didėjimas. Jei prieš metus lėktuvai pakildavo vidutiniškai užpildyti 36 proc. galimų skraidinti keleivių, šiuo metu šis rodiklis vidutiniškai siekia 70 proc.

 Skaičiuojama, kad visuose trijuose šalies oro vartuose spalį bendrai vyko 80 proc. daugiau skrydžių nei prieš metus – 4 tūkst., palyginti su 2,3 tūkst. Ypatingai greitai atsigauna Kauno oro uostas, kuris spalį aptarnavo 846 skrydžius, kai 2019 m. aptarnauti 944 skrydžiai.

„Jei keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose dar tik atsistato, tai krovinių srautas jau viršija buvusį iki pandemijos. Mūsų vertinimu, auganti elektroninės prekybos paklausa turėtų ir toliau nuosekliai didinti krovinių gabenimą oru apimtis, kadangi lėktuvai yra greičiausias ir patogiausias būdas pristatyti prekes iš bet kurio pasaulio taško, todėl krovinių gabenimo paklausa oro transportu šiuo metu ženkliai išaugusi“, – sako A. Stikliūnas.

Šį spalį per Lietuvos oro uostus skraidinta 1767 tonos krovinių – 3,46 proc. daugiau nei pernai ir 13,42 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu metu.

Šių metų spalį iš Lietuvos oro uostų skrydžiai vykdyti 79 kryptimis, 34 proc. daugiau nei pernai spalį (59 kryptys). 2019 metų spalį skrydžiai vykdyti 89 kryptimis.  

Visas esamas ir artimiausiu metu planuojamas skrydžių kryptis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, taip pat reikalavimus keliautojams galima rasti specialiame polapyje www.vilnius-airport.lt/kryptys

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”